Iki 1934 m. trikotažo dirbtuvė „Šereševskis ir Co“ veikė Kauno Senamiestyje, tačiau miesto statybos komisijai liepus nugriauti susenusį trobesį, savininkai nusprendė pastatyti naują gamyklą Vilijampolėje, Erdvilo gatvėje.

1935 m. pastatytas dviejų aukštų (raudonų plytų su rūsiu) mūrinis fabrikas, tačiau neatsižvelgiant į gautą leidimą įgyvendinti tik vieno aukšto projektą[1]. Statybos inspecijos dokumentuose užfikduotas šios savavališkos statybos svarstymas. Tais pačiais metais dirbtuvės sklype iškilo dar vienas pastatas – vieno aukšto medinis sargo namelis (inž. P. Lamdanskis). Remiantis tuo, jog 1936 m. fabrikui buvo išduotas leidimas prie mūrinio dviaukščio pristatyti patalpą katilinei, neteisėtos statybos išspręstos palankiai.

1938 m. mūriniame fabriko sandėlyje įrengiama talpykla, skirta „Beko“ dirbtuvės, kurioje buvo gaminamos pirštinės, įvairūs trikotažo dirbiniai iš medvilnės, vilnos ir šilko, baltiniai, užuolaidų tinklas ir kutai, produkcijai.

Remiantis 1939 m. statybos inspektoriaus patikrinimo raštu, liepta pašalinti mūrinio dviaukščio fabriko namo pastogėje sandėliuojamas medžiagas ir gamybos atliekas bei padaryti praėjimus, o ateityje pastogėje nieko nelaikyti. Taip pat prie pūkavimo mašinos nurodyta įrengti eksgauterį dulkėms ištraukti, geležinius balkius, skirtus cilindrinėms trikotažo mašinoms laikyti.

Dirbtuvės savininkai be leidimo buvo pastatę 3 cilindrines trikotažo mašinas, 2 mašinas kelnių atvartams nerti, 1 „Interluk” mašiną, 1 „Keten” ir 1„Rašil“ stakles bei 2 stakles užuolaidų kutams gaminti. Šių staklių eksploatacijai reikėjo gauti Prekybos departamento leidimą[2].

Nedideliame trikotažo fabrikėlyje dirbo 38 žmonės, nors siuvamųjų mašinų statinio įrangos projekte nurodyta 40. Kaip ir daugelyje kitų to meto Kauno dirbtuvių, „Šereševskis ir Co“ fabrike užfiksuoti darbo sąlygų pažeidimai – itin ankšta valgyklos patalpa, rūsyje prie šiaušiamosios mašinos blogai įrengta ventiliacija, kuri, turėjo būti patobulinta ir kitų aukštų gamybinėse patalpose.

Dar vienos nelegalios statybos šiame sklype buvo įgyvendintos 1940 m. „Beko“ fabriko direktoriaus E. Leibsono iniciatyva. Be tam skirto projekto ir leidimo, pastatytas 20 m. skardinis kaminas.

Iki Antrojo pasaulinio karo teritorijoje Erdvilo g. nr. 3 suformuotas nedidelis pramoninis kompleksas. Sovietmečiu fabriko teritorijoje veikė gamybinės patalpos, o taip pat ant dviaukščio stačiakampio plano mūrinio pastato (su laiptine iš kiemo pusės) įrengtas mansardinis aukštas su langais. Daugelyje jų iki šių dienų išlikęs autentiškas skirstymas.

Raimonda Rickevičienė