Jėzuitų vienuolynas Kaune pradėjo kurtis 1642 m., dovanotame gyvenamajame name, buvusiame Rotušės aikštėje (šio pastato rūsiai galėtų būti po vakarine vienuolyno dalimi iki dabartinės jėzuitų bažnyčios vidurio). Jis buvo toks mažas, kad net koplytėlės nebuvo kur įrengti.[1] Pirmoji vienuolyno koplyčia buvo įrengta tik 1643 m., nupirkus ir rekonstravus gretimą, vakarinėje pusėje buvusį, pastatą (vakarinėje dabartinės bažnyčios pusėje galėtų būti išlikę šio pastato rūsių fragmentai). Iki 1671 m. jėzuitai nusipirko visus tarp dabartinių Aleksoto ir T. Daugirdo gatvių esančius sklypus su pastatais ir suformavo vieną didelę valdą.

Kadangi dabartinio vienuolyno architektūriniai tyrimai kol kas neatlikti, nėra jokių duomenų, kaip atrodė pirmasis iš gyvenamųjų namų sujungtas jėzuitų vienuolynas. Istorinėje medžiagoje minima, kad 1732 m. pastatas sudegė, o 1761-1768 m. pastatytas naujas dviaukštis vienuolynas.[2] 1842 m.  sudarytoje šiaurinio fasado išklotinėje dviejų aukštų vienuolyno pastatas primena pirmųjų dabartinio vienuolyno aukštų Rotušės aikštės fasadus. Brėžinyje atpažįstamas esamų piliastrų ir langų ritmas, tačiau nesutampa esamo ir nubraižyto portalo vieta. Nuo 1824 m vienuolyne įsikūrė stačiatikiai, čia gyveno jų vyskupas, todėl gali būti, kad ši išklotinė yra neįgyvendintas pastato pritaikymo vyskupo rezidencijai  projektas.

1923 m. pastatai grąžinti jėzuitams. Pagal architekto 1925 m. E. Pejerio projektą, prisitaikant prie esamo tūrio ir fasadų, ant vienuolyno buvo užstatyti trečiasis ir ketvirtasis aukštai.

Apibendrinant, tokias kuklias žinias, galima teigti, kad du pirmieji dabartinio vienuolyno aukštai suformuoti XVIII a. viduryje. Juose išlikę baroko epochos fasadai, planas, pirmojo aukšto patalpų skliautai. Rūsyje, pirmųjų aukštų sienose galima rasti pavienių XVI-XVII amžiaus pastatų fragmentų. Trečiasis ir ketvirtasis vienuolyno aukštai – reprezentuoja tarpukario laikotarpį.

Asta Prikockienė