Kauno rotušės laikrodis (Išlikęs, k.k.v.r. 1790) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 15
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1774 - 1777
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Rotušė
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Kauno rotušė, Laikrodžiai, Miesto laikrodis
Teritorijos: Kauno rotušė, Kauno senamiestis

Ar senoji, t. y. prieš XVIII a. aštuntojo dešimtmečio perstatymą, Kauno rotušė turėjo laikrodį – nežinoma. Nors išliko duomenų apie magistrato nustatytą laiką posėdžiams ar cechų susirinkimams viešuosiuose renginiuose, šiose istorinių šaltinių žinutėse užuominų apie rotušės laikrodį neaptikta. Pirmosios rašytinių istorinių šaltinių žinios apie laikrodį sutinkamos rotušės rekonstrukcijos laikotarpiu.

Rotušės bokšto statyboms einant į pabaigą, 1774 m. birželį, magistrato posėdyje vienbalsiai buvo nuspręsta užsienyje pirkti ir pargabenti tiek medžiagų, kiek tik reikės rotušės laikrodžio įrengimui ir sureguliavimui[1]. Burmistras Henrikas Esenas liepė pagaminti perstatomam bokštui laikrodį ir varpus, kurie 1775 m. buvo atvežti į Kauną iš užsienio[2]. 1776 m. spalį miesto bendruomenės narys Jonas Vilimas pasiūlė tuometiniam burmistrui Kazimierui Hoškevičiui įkelti į bokštą laikrodžio varpus. Tam proga atsirado darbininkams pradėjus keisti sijas. Magistratas nusprendė iš pradžių į bokštą užkelti varpus, o paskui ir patį laikrodį. Laikrodžio užkėlimo darbams nuspręsta samdyti darbininkus ir amatininkus bei, pasitarus su architektu Jonu Matekeriu, laikrodį su varpais įmontuoti į bokštą. Įstačius laikrodį, burmistras K. Hoškevičius turėjo liepti laikrodžio meistrui jį sureguliuoti. Kadangi magistrato žiniomis dar nebuvo sumokėti pinigai už varpus, buvusį burmistrą H. Eseną skubinta tai kuo greičiau padaryti[3]. Vis tik laikrodžio montavimo darbai užtruko, nes dar tik 1777 m. rugpjūtį nuspręsta jį prisukti iki Šv. Mykolo dienos (rugsėjo 29 d.), o prižiūrėti laikrodį patikėta rotušės statybų prižiūrėtojui Bartolomėjui Čechovičiui[4].

1778 m. sausį magistratas nurodė burmistru perrinktam H. Esenui surasti tinkamą žmogų laikrodžio priežiūrai[5]. Kas prižiūrėjo rotušės laikrodį du metus nėra aišku. 1780 m. jo prižiūrėtojais buvo Zelmanas ir Lenčevskis[6]. Nuo 1781 m. rotušės laikrodis patikėtas šaltkalvių cecho meistrui Teodorui Prechtui (Brecht, Precht), kuriam magistratas už šį darbą mokėjo metinį 150 auksinų atlyginimą. Jis prisukdavo laikrodį ir kasmet jį sutepdavo tepalu, o 1783 m. keitė laikrodžio spyruoklę[7]. Dalis T. Prechto algos sumos galėjo būti skiriama ir kitoms nebrangioms, smukesnėms, laikrodžio detalėms.

Dėl neaiškių priežasčių 1791 m. rotušės laikrodžio priežiūra buvo patikėta miestiečiui Tomui Pečiulevičiui, kurio darbu magistratas liko nepatenkintas – laikrodžiui buvo būtinas remontas. 1792 m. balandį savivaldos taryba konstatavo, kad dėl T. Pečiulevičiaus aplaidumo laikrodis kelis kartus buvo sustojęs, o dabar yra avarinės būklės, nes bokšto viršuje yra susiraizgę ir pakibę laikrodžio svarmenys, kurie nutrūkę gali padaryti daug žalos arba net užmušti žmogų. Nuspręsta į laikrodininko pareigas už 200 auksinų metinę algą sugrąžinti gerai užsirekomendavusį ir galintį pataisyti laikrodį T. Prechtą. Jam nurodyta pataisyti laikrodį, o jo svarmenis apkalti geležimi. Tuo atveju, jeigu laikrodžio remontas būtų kainavęs daugiau nei 10 auksinų, magistratas pažadėjo išlaidas padengti iš miesto kasos (kitu atveju laikrodininkas turėjo už detales mokėti pats). Tuo tarpu pinigus geležiai (svarmenų apkalimui) įsipareigota skirti iš miesto kasos ir iš karto tiek, kiek tik reikia[8]. Rotušės laikrodis vėl ėjo tiksliai, o atsirandant vis daugiau asmeninių laikrodžių, pasirodė magistrato nurodymų vadovautis rotušės laikrodžių dūžiais, mušančiais valandų skaičių, bet ne kitais laikrodžiais[9].

Liudas Glemža

 


[1] 1774 06 30 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 371.

[2] 1775 m. laikrodžiui, varpams bei kitiems rotušės rekonstrukcijos darbams buvo išleista 19 306 auksinai ir 12 grašių: Korzon T., Wewnętrzne dzieje polski za Stanisława Augusta. Kraków, 1896, t. 2, s. 326. T. Korzon cituoja dokumentą iš asmeninio archyvo, kuriame H. Esenas rašo apie 1775 m. išlaidas.

[3] 1776 10 25 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 420a-421.

[4] 1777 08 07 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 442a.

[5] 1778 01 05 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 462.

[6] 1780 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 147. Šiandien apie šiuos asmenis daugiau nieko nežinome. Galbūt Zelmanas buvo minėtas laikrodžio meistras, turėjęs sureguliuoti laikrodį.

[7] 1781 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, Ten pat, l. 157; 1782 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, Ten pat, l. 167; 1783 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 99a, 102a; 1784 Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 194a.

[8] 1792 04 28 Kauno policinio magistrato posėdžio protokolas, KAA, f. 1600, a. 1, b. 617, l. 7-7a.

[9] Plg. 1794 04 28 Kauno policinio magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 122.