Kauno rotušės rekonstrukcija 1771-1780 metais (Išlikęs, k.k.v.r. 1790) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 15
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Jonas Matekeris
Stiliai: Barokas
Metai: 1771 - 1780
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Administraciniai, Rotušė
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 1
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Barokas, Jonas Matekeris, Kauno rotušė
Teritorijos: Kauno rotušė, Kauno senamiestis

XVI a. pastatyta rotušė smarkiai nukentėjo nuo 1732 m. gaisro – pradėjo irti sienos ir stogas, todėl XVIII a. viduryje jai beveik nuolatos reikėjo remonto. Pradžioje pastatas remontuotas atsižvelgiant į miesto finansines galimybes ir vengiant didelio masto perstatymų. 1763 m. magistrato posėdyje burmistras aiškino apie pradėtą dalinį rotušės mūrų remontą bei nurodė užmūryti jos sienoje išmuštą skylę[1]. Netrukus nuspręsta remontą tęsti kitų metų vasarą ir jau žiemą pradėta rūpintis statybinėmis medžiagomis[2].

Rotušės remonto darbams vadovavo burmistras, o jo pagalbininku buvo finansų sąskaitininkas (szafarz). Kitais metais, tarp jų įsiplieskus ginčams dėl medienos iš miesto girių, trumpam sutriko statybinių medžiagų tiekimas ir statybininkai negalėjo užbaigti rotušės stogo dengimo darbų[3]. Jiems užsitęsus, burmistras iškėlė rotušės bokšto remonto būtinybę. Burmistrui pritarė į rotušę susirinkę visų „miesto luomų“ atstovai. Burmistro nurodymu, nelaukiant pavasario (t. y. dar žiemą) vėl imtos vežti rotušės bokštui reikalingos statybinės medžiagos[4]. Bet pabaigos nebuvo matyti: 1766 m. rugsėjį toliau skubinta baigti stogo dengimo darbus[5], o 1767 m. vasarį nuspręsta stogą paremti, paaiškėjus, jog jo gegnės papuvusios[6]. Todėl netrukus iš naujo prabilta apie rotušės avarinę būklę bei naujo remonto būtinybę. Vėl pjautos lentos, o miesto gyventojai įpareigoti prie rotušės suvežti plytas[7]. Kosmetinis remontas laukiamų rezultatų atnešti negalėjo.

Tikru perversmu rotušės rekonstrukcijos istorijoje buvo burmistro Kazimiero Hoškevičiaus sprendimas – esant sunkiai miesto finansinei padėčiai kirsti miesto medieną ir ją nugabenus į Karaliaučių pelningai parduoti[8]. Šiuo reikalu 1769 m. vasarą jis pats lankėsi Karaliaučiuje ir apie tokio verslo galimybes laišku informavo magistratą[9]. 1771 m. birželio 27 d. į magistrato posėdį susirinkus „miesto luomų“ atstovams dauguma balsų buvo nuspręsta remontuoti rotušę lėšomis, gautomis iš parduotos miesto medienos[10]. Šis susirinkimas iš esmės pradėjo Kauno rotušės rekonstrukcijos darbus. 1773 m. magistrato posėdyje buvo konstatuota, kad rotušės stogas nuslinkęs, todėl magistratas nusprendė kuo greičiau rotušę apžiūrėti ir pradėti jos remontą „iš esmės“[11]. Tais pačiais metais pasigirdo prašymai dėl rotušės naujų langų įrengimo[12].

1774 m. burmistru išrinktas Henrikas Esenas atsiklausė miestiečių ar 1771 m. birželio 27 d. sprendimu pradėti rotušės remonto darbai turi būti tęsiami. Posėdyje dalyvavę miestiečiai rotušės rekonstrukcijos darbams vienbalsiai pritarė bei sutiko duoti po vieną darbininką savaitei rotušės atstatymo darbams arba 6 auksinus už tą darbininką[13]. Už magistrato nustatytos tvarkos pažeidimus, pradėtos rinkti baudos „rotušės atstatymui“[14]. H. Esenas sudarė kontraktą su architektu ir filosofijos profesoriumi Jonu Matekeriu, kuris parengė planą rotušės bokštui, užbaigtam statyti 1774 m., o per visą 1773-1779 m. darbo laikotarpį prižiūrėjo rotušės perstatymo darbus[15]. H. Eseno vadovavimas rotušės statyboms buvo toks sėkmingas, kad 1775 m. burmistro rinkimuose miesto bendruomenės prisiekusiųjų dauguma išreikalavo, kad jis burmistru būtų perrinktas antrai kadencijai, nepaisant vaito valios ir miesto privilegijose nustatytos tvarkos[16]. Vis tik, nežiūrint į magistrato protokolų knygoje išlikusius užrašus, nėra iki galo aišku, kiek šis bendruomenės prisiekusiųjų sprendimas buvo susijęs su rotuše, o kiek su nerimstančiais katalikų ir protestantų tarpusavio vaidais. Dėl apskųstų rinkimų rezultatų į miesto vidaus reikalus turėjo įsikišti ir LDK asesorių teismas, patvirtinęs protestantą H. Eseną naujuoju burmistru[17].

1776 m. naujuoju Kauno burmistru išrinktas katalikas K. Hoškevičius turėjo H. Eseno prašyti atiduoti miesto kasoje likusius pinigus, o taip pat pateikti ir rotušės statybai skirtų pajamų ir išlaidų registrus[18]. Kuomet H. Esenas pažadėjo atsiskaityti už Rotušės statybas tik tada, „kai galės tai padaryti“, magistrato posėdyje savo nuomonę pareiškė vaitas Steponas Glembockis. Jis aiškino, kad medienos ir metų derliaus pardavimai Karaliaučiuje, o taip pat ir kitos H. Eseno žinioje atsidūrusios papildomos pajamos per du metus turėjo viršyti 50 tūkst. auksinų, todėl „vieno bokšto ant senų pamatų statyboms jis negalėjo visų pinigų išeikvoti“ ir pabrėžė, kad rotušės statybos nėra asmeninis, bet visuotinis reikalas. Bendruomenės prisiekusieji nusprendė rotušės perstatymą tęsti, rekonstrukcijai reikalingus pinigus pasiskolinti su 6 proc. palūkanomis, o H. Esenui iškelti bylą[19].

Nežiūrint griežtų priemonių, H. Esenas atsiskaitė tik po metų, bet pareikalavo sudaryti komisiją registrams patikrinti[20]. Komisijos darbas turėjo būti atliktas kuo skubiau, tačiau skaičiavimai užsitęsė bent metus. Komisija dar kartą apskundė H. Eseną, jog šis neatidavė kvitų už Karaliaučiuje parduotą medieną ir aiškino, jog dėl to komisija negalinti teisingai apskaičiuoti pajamų[21]. Išliko tik keli dokumentuotų komisijos kaltinimų H. Esenui fragmentai, kurie neleidžia susidaryti pilnesnio vaizdo ir išsiaiškinti kaltinimų pagrįstumo. Bet kuriuo atveju jie buvo gana nuosaikūs[22]. 1778 m. įsikišus LDK asesorių teismui H. Esenas vėl tapo burmistru ir pakeitė K. Hoškevičių, kuris dabar taip pat buvo spaudžiamas atsiskaityti už dvejų metų rotušės statybas. Jis taip pat vėlavo atiduoti ataskaitas, prašė magistrato palaukti kol sugrįš iš kelionės į Karaliaučių, teparodė dalį finansinių sutarčių su amatininkais[23]. H. Esenas išbuvo burmistru dvi kadencijas iki 1780 m. pradžios, kai rotušės rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti. Juos vainikavo bokšto smailėje iškelta paauksuota vėjarodė, kurioje pavaizduoti Lietuvos valstybės ir Kauno herbai – vytis ir tauras su kryžiumi[24].

Didžiosios rotušės rekonstrukcijos statybos išoriškai pertvarkiusios pastatą iš esmės vyko nuo 1771 m. iki 1776 m. rudens, kuomet iš pagrindinio pastato buvo išimtos senos sijos ir pradėtos keisti naujomis[25]. 1777 m. pradėti planuoti rotušės vidaus įrengimo darbai: sienų, židinių, apstatymo, grindų aukštutinėse ir žemutinėse patalpose, taip pat numatyta paskirti ir sutvarkyti vietas sandėliams ir kalėjimui[26]. 1778 m. darbai tęsėsi perstatyto bokšto viduje, nuspręsta rotušės šonuose įrengti kalėjimą, rotušės gale – šešis kromus, o architekto J. Matekerio siūlymu rotušės stogo gale – vieną arba du langus, kad šviesa patektų į pastogę[27]. Vykstant statybos darbams, kurį laiką magistrato posėdžiai rotušėje vykti negalėjo, todėl buvo perkelti į burmistro privačius namus[28].

1779 m. statyta didelė krosnis iš žalių koklių, dėtos medinės grindys, mediniai laiptai, durys, langinės, stiklinami langai, montuotos naujos ir taisytos senos spynos, įrengtos geležine skląstimi rakinamos kalėjimo durys. Paskutiniais statybų metais rotušėje dirbo staliai, stikliai ir mūrininkai, o jų darbą toliau prižiūrėjo architektas[29]. Nuo 1776 m. kartu su architektu amatininkus ir darbininkus stebėjo magistrato paskirtas statybų prižiūrėtojas, tiesiogiai atsakingas burmistrui ir gaudavęs 200 auksinų metinės algos už darbą[30]. Po rekonstrukcijos rotušėje ir toliau vyko mažesni darbai. Tik 1789 m. kauniečiai atsiskaitė su architektu J. Matekeriu už visus jo darbus[31]. Mažai žinomo architekto projekto įgyvendinimas rotušę įkomponavo į bendrą XVIII a. pabaigos miesto panoramą, paversdamas jos bokštą pagrindiniu akcentu ir sudarydamas įspūdį keliautojams, kad šis statinys galėjęs puošti miestą nuo seno. 1793 m. Frydrichas Šulcas rašė apie visai neseniai užbaigtą statinį: „Rotušė turi puikų senovišką bokštą, kuris yra aukščiausias mieste ir labai puošia turgaus aikštę“[32].

Praėjus pusamžiui, Kauno rotušei vėl reikėjo remonto, kuris vyko 1836-1837 m. Po jo pastatas buvo pritaikytas iš Peterburgo į Vakarus per Kauną gan dažnai vykstančių Rusijos carų pakelės rezidencijos reikmėms[33]. Vis tik cariniai perstatymai neištrynė visų simbolių, kurie buvo susiję su XVIII a. antrosios pusės rotušės statytojų viltimis. XIX-XX a. sandūroje, amžininkų tvirtinimu, ant rotušės balkono geležinių turėklų buvo galima pamatyti paskutinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto monogramą „S. A. R.“ (Stanislas Augustus Rex)[34].

Liudas Glemža

 


[1] 1763 05 30 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 195a.

[2] 1763 09 23, 1764 01 14, Kauno magistrato posėdžio protokolai, Ten pat, l. 196, 197a.

[3] 1764 07 10, 1764 09 17 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 203, 205.

[4] 1764 10 22, 1765 01 10, 1765 01 28 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 206a, 209a, 210.

[5] 1766 09 25 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 249a.

[6] 1767 02 17, 1767 02 26 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 256, 257a.

[7] 1767 07 24, 1767 08 08, 1768 01 05 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 267, 267a, 272.

[8] 1768 01 19 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 272a.

[9] 1769 06 21 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 292a.

[10] 1771 06 27 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 330.

[11] 1773 07 31 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 356.

[12] 1773 11 29 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 359a.

[13] 1774 05 20 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 369.

[14] Plg. 1775 05 09 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 381a.

[15]  Pilypaitis A. Kauno rotušė. Vilnius, 1961, p. 36-37.

[16] 1775 02 22 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 377a.

[17] 1775 04 20 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 378.

[18] 1776 03 07 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 401.

[19] Citata iš magistrato posėdžio protokole vaito kalbos perteiktos minties: 1776 03 30 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 403a-404.

[20] 1777 02 15, 1777 03 20 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 429a, 434.

[21] 1778 03 05 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 467a-468.

[22] Pvz.: Komisija apkaltino, kad taupydamas miesto lėšas H. Esenas vietoj samdytų darbininkų į statybas surinko miesto valstiečius, kurie negalėjo tinkamai atlikti darbo ir todėl vėliau jų klaidas teko ištaisyti K. Hoškevičiui, samdant kvalifikuotus darbininkus (nuostolis 150 auks.): 1777 m. Kauno magistrato komisijos kaltinimai H. Esenui dėl išlaidų už 1774 m., LMAB, f198-164, l. 2a.

[23] 1778 04 22, 1778 04 28 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 471a, 476.

[24]  Rimša E. Kauno miesto herbas XV-XX a. Vilnius, 1994, p. 52. Paauksuota vėjarodė pakeitė pirmąją, kurioje užrašas skelbė, kad bokštas buvo pastatytas 1774 m. miesto lėšomis. Dabar ją galima pamatyti keramikos muziejuje.

[25] 1776 10 25 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 420a.

[26] 1777 m. Kauno magistrato kreipimasis į karalių ir Policijos departamentą, Ten pat, l. 452.

[27] 1778 08 06 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 489a.

[28] Plg. 1778 09 04, 1778 10 29 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 401, 401a.

[29] 1779 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534a, l. 86, 87-88a.

[30] 1776 03 30 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 403a-404.

[31] 1789 01 30 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19560, l. 39.

[32]  Jurginis J., Šidlauskas A. Kraštas ir žmonės. Vilnius, 1983, p. 97.

[33]  Pilypaitis A., op. cit., p. 38-39.

[34] Korzon T. Wewnętrzne dzieje polski za Stanisława Augusta. Kraków, 1896, T. 2, s. 326.