Savivaldos darbas Kauno rotušėje
<p style="text-align: justify;">Kauno miesto savivaldą apibrėžė Magdeburgo teisė ir pirmosios valdovų privilegijos. Kaip ir kituose Lietuvos magdeburginiuose miestuose ją sudarė atskiros institucijos: vaitas, miesto taryba ir suolininkų kolegija. Viduramžiška Magdeburgo teisės nustatyta tvarka buvo paini ir gremėzdiška, tačiau garantavo miestiečių savivaldai savarankiškumą ir tam tikrą ankstyvąją demokratinę formą, kuri turėjo oligarchijos bruožų.</p>
<p style="text-align: justify;">Vaitas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio iki gyvos galvos skiriamas aukščiausias miesto pareigūnas, reprezentavęs monarcho valdžią, atstovavęs miesto bendruomenės reikalus, vadovavęs suolininkų kolegijai, o taip pat sprendęs smulkias kriminalines bei ekonomines bylas. Nežiūrint į tai, pagrindinė ir reali valdžia buvo miesto tarybos kompetencija, kuri nustatinėjo ir prižiūrėjo miesto vidaus gyvenimo tvarką, rūpinosi miestiečių bendruomenės pajamomis, mokesčiais ir gerove bei sprendė jų tarpusavio civilines bylas. Miesto tarybai vadovavo kasmet iš tarybos narių – tarėjų – renkamas pirmininkaujantis burmistras, kuris buvo faktiniu savivaldos vadovu. Išskirtinę vietą taryboje užėmė raštininkas, kurį tarybos nariai rinkdavo iš šalies. Suolininkų kolegija prižiūrėjo, kad savivaldos institucijos laikytųsi Magdeburgo teisių, valdovų privilegijų ir įstatymų, o taip pat jos teismo kompetencija buvo kriminalinės ir ekonominės bylos. Nors šiems teismams pirmininkaudavo vaitas, jis neturėjo sprendimo balso teisės<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kurios valdovų privilegijos suteikė tam tikrus saugiklius, kurie turėjo užkirsti kelią miesto savivaldos pareigūnų piktnaudžiavimams. 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje buvo uždrausta giminaičiams dirbti savivaldos institucijose: tėvui ir sūnui ar broliams. Kadangi savivaldos institucijos buvo uždaros, o miesto bendruomenės atstovavimas dėl oligarchinės sistemos menko, ta pačia privilegija buvo įvesta dar viena institucija – miesto bendruomenės prisiekusiųjų kolegija, kuri betarpiškai atstovavo miestiečių bendruomenės reikalus savivaldoje. Ji prižiūrėjo savivaldos darbą ir bendrą miesto bendruomenės turtą siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Dalies sprendimų taryba negalėjo priimti be miesto bendruomenės prisiekusiųjų pritarimo. Miesto bendruomenės prisiekusieji, suolininkai ir tarėjai kooptacijos principu buvo renkami iš miesto piliečių tarpo, tuo tarpu vaitu galėjo būti valdovo paskirtas nebūtinai miesto pilietis. Savivaldos pareigūnai turėjo eiti pareigas iki gyvos galvos, ir tik išimtiniais atvejais šių pareigų galėjo atsisakyti. Tik mirus vienam iš pareigūnų jo vietą galėjo užimti kitas asmuo. Dažniausiai karjerą miesto savivaldoje pareigūnas pradėdavo nuo žemiausios grandies – miesto bendruomenės prisiekusiojo pareigų, vėliau galėjo tapti suolininku, tuomet – tarėju, o tada jau įgydavo teisę kelti kandidatūrą ir į burmistrus<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Jau minėtoje 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje taip pat buvo įvesta ir ūkvedžio pareigybė. Ūkvedžiu buvo renkamas vienas iš žemesniojo rango savivaldos pareigūnų. Jis prižiūrėjo ir registravo miesto finansines operacijas bei buvo atskaitinga burmistrui. Išskirtinėmis aplinkybėmis iš miesto bendruomenės prisiekusiųjų ir suolininkų tarpo rinkti statybų prižiūrėtojai, instigatoriai, provizoriai ir kt. pirmininkaujančio burmistro pagalbininkai. Taip susikūrė sistema, kuri be esminių pokyčių išsilaikė iki XVIII a. pabaigos. XVII a. antroje pusėje‑XVIII a. pabaigoje savivaldos pareigūnais buvo 1 vaitas, 1 pirmininkaujantis burmistras, 3 jo pagalbininkai (vadinti eksburmistrais iš tarėjų tarpo), 8 tarėjai, 12 suolininkų ir 12 miesto bendruomenės prisiekusiųjų. Savivaldos sistemos nustatymas ir įteisinimas sutapo su Kauno senosios rotušės statybomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Rotušė buvo vieta, kurioje vyko savivaldos institucijų darbas – tarybos ir suolininkų posėdžiai, taip pat joje buvo patalpos skirtos raštinei, archyvui ir kalėjimui. Siekiant apsaugoti suolininkų sprendimus nuo tarėjų įtakos, pagal taisykles jų teismas turėjo posėdžiauti atskiroje salėje<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>, tuo tarpu miesto tarybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariami svarbiausi miesto reikalai, sutraukdavo visų savivaldos institucijų atstovus. Jau nuo XVI a. vidurio į juos rinkosi ir suolininkai bei miesto bendruomenės prisiekusieji. Neaišku, ar jau tada visi posėdžių dalyviai turėjo įtakos tarybos sprendimams<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>, tačiau nuo XVII a. antrosios pusės juose vis svarbesniais darėsi ir suolininkų, ir miesto bendruomenės prisiekusiųjų balsai. Ilgainiui miesto svarbiausi reikalai buvo sprendžiami visų savivaldos institucijų bendruose posėdžiuose, dalyvaujant ir pačiam vaitui. Dokumentuose įsitvirtino magistrato pavadinimas, kuris apjungė tarėjus bei suolininkus ir tapo visos miesto savivaldos sinonimu. Pradžioje suolininkams<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>, o vėliau ir miestiečių bendruomenę atstovaujantiesiems dalyvavimas magistrato posėdžiuose tapo privalomu. 1762 m. magistratas susirūpino, kad į posėdžius neateina miestiečių atstovai, todėl pagrasino neatvykstantiems 5 kapų grašių bauda<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. XVIII a. antroje pusėje į magistrato posėdžius pradėjo rinktis ir cechų atstovai bei miestiečiai, o išimtinais atvejais pradėtos šaukti visų miesto piliečių sueigos, kuriuose buvo sprendžiami miesto ūkiniai-ekonominiai ir mokesčių klausimai.</p>
<p style="text-align: justify;">Tik išskirtiniais atvejais, jei posėdžiai negalėjo vykti rotušėje dėl remonto ar pastato avarinės būklės, jie buvo perkeliami į pirmininkaujančio burmistro namus. Tačiau būdavo ir kitų priežasčių. Nuo 1782 m. lapkričio pabaigos iki 1783 m. kovo antros pusės (t. y. daugiau nei visą žiemą) magistratas rinkosi burmistro Juozapo Chrapickio namuose dėl rotušės virtuvės patalpoje esančios krosnies, kurios „dėl kilusių šalčių nebuvo įmanoma užkurti“<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>. Magistrato posėdžiai vykdavo nereguliariai, dažniausiai juos sušaukdavo posėdžiams pirmininkaujantis burmistras. XVIII a. antroje pusėje galima pastebėti pirmuosius pokyčius. Būtent nuo tada posėdžiai prasidėdavę devintą valandą ryto<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>, taip pat ilgainiui nusistovėjo ir pirmininkaujančio burmistro rinkimų data (vasario 22 d., Šv. Apaštalo Petro sosto dieną), kuomet specialiame posėdyje į rotušės antrame aukšte esančią didžiąją salę susirinkdavo miesto piliečiai ir už savo kandidatą atiduodavo balsą. Tik tuo atveju, jeigu vasario 22 d. buvo sekmadienis, rinkimai buvo nukeliami į pirmadienį (vasario 23 d.)<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Burmistrų rinkimų posėdžiai būdavę ypač triukšmingi ir dėl sistemingai pasikartojančių vaidų bei skundų jų atmosfera netgi priminė tuometinių bajorų seimelius. Susikirtus miesto konfesinėms ar interesų grupuotėms audringi ginčai persikeldavo ir į kasdieninius posėdžius. 1777 m. vaitas Steponas Glembockis net du kartus mėgino sutaikyti katalikus ir protestantus aiškindamas, kad pradėjus svarstyti miesto ekonominius klausimus, magistrato posėdžiai jau keletą kartų baigėsi ginčais, tarpusavio užgauliojimais ir naujų taisyklių nustatinėjimais, kurie kenkia visuotinės gerovės principams<a title="" href="#_ftn10">[10]</a>. Aistras posėdžiuose dar labiau kaitino burmistrų rinkimų rezultatai, kuriuos, mėgindami sutaikyti besivaidijančias puses, sekė ne tik Kauno bajorai<a title="" href="#_ftn11">[11]</a>, bet ir valstybės centrinės institucijos, nes protestantai turėjo valdovų raštais patvirtintą teisę kas ketvirtus metus Kauno burmistru rinkti miestietį iš protestantų bendruomenės<a title="" href="#_ftn12">[12]</a>. 1778 m. protestuodami, kad burmistru buvo išrinktas ne jų kandidatas, protestantai nustojo vaikščioti į magistrato posėdžius, o katalikai už tai juos išvadino maištininkais<a title="" href="#_ftn13">[13]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Bylinėjimosi tarp magistrato pareigūnų dėl asmens orumo įžeidimo veikiausiai nebuvo. Tačiau visai kitaip magistrato pareigūnai žiūrėjo į žemesnę padėtį miesto socialinėje struktūroje užimančius miestiečius. Burmistras Ernestas Licinius apskundė magistratui ūkvedžio pareigas einantį miesto bendruomenės narį Valentą Gerlėjų, kad šis nevykdo jo nurodymų ir kandžiai atsikirtinėja, o be to magistrato posėdyje prieš privilegijuotus asmenis kelia balsą, ką posėdyje patvirtino ir liudininkai. Atsižvelgdami į liudininkių parodymus ir siekdami užkirsti kelią tokiems nusižengimams, nepaklusnumui ir nepagarbai, savivaldos pareigūnai nusprendė V. Gerlėjui skirti tris dienas rotušės kalėjimo, o jeigu ir ateityje jis nepaklustų burmistrui, pažadėjo jam iškelti bylą teisme<a title="" href="#_ftn14">[14]</a>. Burmistras J. Chrapickis perdavė kaltinimus tarybos teismui dėl miesto bendruomenės prisiekusiojo Jono Vildės elgesio magistrato posėdyje. Burmistro teigimu J. Vildė nesilaikė duotos priesaikos ir nustatytos tvarkos, nes viešai jį pažemino išvadinęs nepritinkamais žodžiais, todėl kilo sąmyšis ir nutrūko magistrato posėdis<a title="" href="#_ftn15">[15]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš viduramžių perimtas miesto savivaldos modelis buvo uždara hierarchinė struktūra, tačiau Kauno miesto bendruomenė taip pat buvo nevienalytė – ji oficialiai dalinta į tris luomus: magistrato pareigūnų, pirklių ir amatininkų. Daugiau privilegijų nei amatininkai turėję Kauno pirkliai senojoje rotušėje netgi turėjo savo atskirą salę<a title="" href="#_ftn16">[16]</a>. Pokyčių į savivaldos struktūrą įnešė Ketverių metų seimo (1791-1792 m.) ir Gardino seimo (1793 m.) reformos, kurios atvėrė galimybes visiems miesto piliečiams, miesto teritorijoje turėjusiems nekilnojamo turto, būti išrinktais į savivaldą. Protestuodami prieš 1794 m. kovo 1 d. rinkimų rezultatus Kauno amatininkai apkaltino pirklius ir apeliuodami į naujus įstatymus aiškino apie visų miesto piliečių lygybę<a title="" href="#_ftn17">[17]</a>. Reformos pakeitė magistrato sudėtį, o magistrato posėdžiai pagal naujus įstatymus rotušėje vyko kiekvieną darbo dieną, išskyrus šventines dienas. Šias reformas nutraukė Rusijos imperijos kariuomenės intervencija.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Liudas Glemža</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div style="text-align: justify;"><hr size="1" /></div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a>  Kiaupa Z. Miestai. <em>Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai</em>. Vilnius, 2001, p. 357-358; Varsackytė R., Kauno miesto valdžios žmonės XVII-XVIII a. sandūroje. <em>KIM</em>. Kaunas, 2004, T. 5, p. 17-23.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> <em>Op. cit.</em>, p. 24, 68; Kiaupa Z. <em>Kauno istorija</em>. Kaunas, 2010, T. 1, p. 279-281.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a>  Kiaupa Z. Lietuvos miestų savivalda XIV-XVIII a. <em>Lietuvos heraldika</em>. Vilnius, 1998, p. 176-177.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a>  Kiaupa Z. <em>Kauno istorija</em>. Kaunas, 2010, T. 1, p. 283.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a>  Varsackytė R., <em>op. cit., </em>p. 16-17.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> 1762 09 09 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>LVIA</em>, f. SA, b., 19587, l. 183a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> 1782 11 23, 1782 12 14, 1782 12 17, 1783 03 20 Kauno magistrato posėdžių protokolai, <em>Ten pat</em>, l. 612, 613a, 614, 616.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> 1762 09 09 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>LVIA</em>, f. SA, b., 19587, l. 183a; taip pat žr.: 1792 04 16 Kauno policinio magistrato posėdis, <em>KAA</em>, f. 1600 (69), a. 1, b. 617, l. 1.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> Plačiau žr.: Kiaupa Z., Kauno miesto metinio burmistro rinkimai XVIII a. antroje pusėje. <em>Ministri Historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose</em>. Vilnius, 2013, p.  477-489.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref10">[10]</a> 1777 01 22 ir 1777 11 10 Kauno magistrato posėdžių protokolai, <em>Ten pat</em>, l. 429, 457-457a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref11">[11]</a> 1776 04 09 Kauno bajorų kreipimasis į miestiečius, <em>LVIA</em>, f. SA, b. 13872, l. 230‑230a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref12">[12]</a>  Civinskas R., Glemža L. Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII-XIX a. sandūroje. <em>KIM</em>. Kaunas, 2002, T. 3, p. 73-75.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref13">[13]</a> 1778 03 21 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>Ten pat</em>, l. 469.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref14">[14]</a> 1766 06 17 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>LVIA</em>, f. SA, b., 19587, l. 246‑246a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref15">[15]</a> 1785 09 28 J. Chrapickio kaltinimai J. Vildei į rotušės teismą, <em>LVIA</em>, f. SA, b. 13875, l. 163-163a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref16">[16]</a> 1773 11 29 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>LVIA</em>, f. SA, b., 19587, l. 359a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref17">[17]</a> 1794 03 03 Kauno amatininkų pareiškimas Kauno magistratui, <em>KAA</em>, f. 1600 (69), a. 1, b. 617, l. 106.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 15
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Administraciniai, Rotušė
Medžiagos:
Nuotraukos: 1
Susiję bibliografijos įrašai
Baisus gaisras vaikų namuose
Baisus gaisras vaikų namuose
Lietuvos Žinios
1930-01-28 p.p.3
Straipsnis
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Lietuvos Žinios
1931-03-17 p.p.5
Straipsnis
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
1931-04-16 p.1, 5
Straipsnis
Apdegė sacharino fabrikas
Apdegė sacharino fabrikas
Lietuvos Žinios
1931-05-04 p.5
Straipsnis
Didelis gaisras senamiesty
Didelis gaisras senamiesty
Lietuvos Aidas
1932-07-18 p.6
Straipsnis
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos Žinios
1931-05-28 p.5
Žinutė
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Lietuvos Žinios
1931-05-29 p.5
Žinutė
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Lietuvos Žinios
1931-06-03 p.1
Straipsnis
Miesto tunelis
Miesto tunelis
Lietuvos Žinios
1931-06-12 p.5
Straipsnis
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
1931-06-18 p.5
Žinutė
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Lietuvos Žinios
1931-06-22 p.5
Žinutė
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Lietuvos Aidas
1932-09-30 p.4
Straipsnis
Tiesins ir platins gatves
Tiesins ir platins gatves
Lietuvos Žinios
1931-07-09 p.5
Žinutė
Gatvių neplatins
Gatvių neplatins
Lietuvos Žinios
1931-07-17 p.5
Žinutė
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
1931-07-25 p.6
Reklama
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Lietuvos Žinios
1931-08-08 p.5
Žinutė
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Lietuvos Žinios
1931-08-29 p.5
Reklama
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Tyrinės Kauno pilį
Tyrinės Kauno pilį
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Gaisras autobusų stoty
Gaisras autobusų stoty
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Tikrino autobusus
Tikrino autobusus
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Lietuvos Žinios
1931-10-02 p.5
Žinutė
Žinutės apie Lietuvos miestus
Žinutės apie Lietuvos miestus
Lietuvos Aidas
1932-12-13 p.7
Žinutė
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Lietuvos Aidas
1932-12-30 p.7
Straipsnis
Miesto centre neleis statyti fabrikų
Miesto centre neleis statyti fabrikų
1931-10-21 p.5
Žinutė
Kauno miesto Savivaldybė dar pirks 15 naujų autobusų
Kauno miesto Savivaldybė dar pirks 15 naujų autobusų
Lietuvos Aidas
1937-10-29 p.3
Straipsnis
Kas Kaunui siūloma už norimus paskolinti 15 milijonų litų
Kas Kaunui siūloma už norimus paskolinti 15 milijonų litų
Lietuvos Aidas
1937-11-07 p.5
Straipsnis
Kaunas turės visą eilę aikščių
Kaunas turės visą eilę aikščių
Lietuvos Aidas
1937-11-12 p.4
Straipsnis
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Lietuvos Aidas
1937-11-24 p.4
Straipsnis
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Lietuvos Aidas
1934-01-29 p.7
Žinutė
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Lietuvos Aidas
1938-01-15 p.10
Straipsnis
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Lietuvos Aidas
1937-07-11 p.6
Straipsnis
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Lietuvos Aidas
1936-01-09 p.p.3
Žinutė
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Lietuvos Aidas
1938-03-15 p.5
Straipsnis
Parengtas Kauno miesto 5 metų darbo planas
Parengtas Kauno miesto 5 metų darbo planas
Lietuvos Aidas
1936-08-28 p.3
Straipsnis
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-04-07 p.4
Straipsnis
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-05-12 p.5
Straipsnis
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Lietuvos Aidas
1938-06-02 p.6
Straipsnis
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Lietuvos Aidas
1938-06-11 p.16
Straipsnis
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Lietuvos Aidas
1938-06-15 p.2
Straipsnis
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Lietuvos Aidas
1938-06-28 p.3
Straipsnis
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Lietuvos Žinios
1931-10-21 p.5
Žinutė
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Lietuvos Žinios
1931-10-30 p.4
Straipsnis
Straipsniai apie Kauną
Straipsniai apie Kauną
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.2
Straipsnis
Vokiečių okupuotame Kaune
Vokiečių okupuotame Kaune
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.12-15
Straipsnis
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Lietuvos Aidas
1935-05-11 p.12
Žinutė
Kauno miesto taryba rado išeitį
Kauno miesto taryba rado išeitį
Lietuvos Aidas
1934-08-31 p.p. 8
Straipsnis
Bus pertvarkytas Kauno miesto muziejus
Bus pertvarkytas Kauno miesto muziejus
Lietuvos Aidas
1934-04-11 p.8
Straipsnis
Kaip amerikietis lietuvis vaizduojasi Kauną ateityje
Kaip amerikietis lietuvis vaizduojasi Kauną ateityje
Lietuvos Aidas
1935-09-18 p.6
Straipsnis
Koks bus Kauno miesto tunelis
Koks bus Kauno miesto tunelis
Lietuvos Aidas
1934-10-02 p.p. 5
Straipsnis
Naujasis Kauno herbo projektas
Naujasis Kauno herbo projektas
Lietuvos Aidas
1935-03-01 p.p.6
Straipsnis
Paskutinė Kauno m. tarybos rinkimų komisijos instrukcija
Paskutinė Kauno m. tarybos rinkimų komisijos instrukcija
Lietuvos Aidas
1934-11-08 p.p.7
Straipsnis
Kaune atrasta senojo miesto pastatų liekanų
Kaune atrasta senojo miesto pastatų liekanų
Lietuvos Aidas
1935-10-18 p.7
Straipsnis
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Lietuvos Aidas
1936-03-12 p.p.1
Straipsnis
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Lietuvos Aidas
1936-06-11 p.4
Straipsnis
Įdomesnės apžiūrėtinos įstaigos ir vietos Kaune
Įdomesnės apžiūrėtinos įstaigos ir vietos Kaune
1936-06-27 p.3
Straipsnis
Pastabos mokyklų statybos reikalu
Pastabos mokyklų statybos reikalu
1936-07-21 p.5
Straipsnis
Iš aikščių pašalins kioskus
Iš aikščių pašalins kioskus
Lietuvos Žinios
1931-11-28 p.7
Žinutė
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Lietuvos Žinios
1931-11-30 p.3
Žinutė
Griautinasis Kaunas
Griautinasis Kaunas
Lietuvos Aidas
1938-07-10 p.6
Straipsnis
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Lietuvos Aidas
1938-07-20 p.4
Straipsnis
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Lietuvos Žinios
1922-03-22 p.
Žinutė
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Lietuvos Žinios
1932-04-14 p.3
Straipsnis
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Naujoji Romuva
1932-07-31 p.689, 690
Straipsnis
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Naujoji Romuva
1933-01-15 p.65
Straipsnis
Rotušės rūmų pataisymas
Rotušės rūmų pataisymas
Lietuvos Žinios
1922-06-02 p.3
Žinutė
Kauno ligoninės
Kauno ligoninės
Kauno naujienos
1925-11-05 p.6
Žinutė
Kauno gojus
Kauno gojus
Lietuvos Žinios
1922-09-07 p.3
Žinutė
Baltoji gulbė
Baltoji gulbė
Lietuvos Žinios
1922-10-26 p.
Žinutė
Gražioji bažnyčia
Gražioji bažnyčia
Lietuva
1921-01-14 p.2
Straipsnis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Lietuva
1922-05-23 p.2
Straipsnis
Dėl miesto statybos
Dėl miesto statybos
Lietuva
1923-07-25 p.1
Straipsnis
Kauno elektros karai
Kauno elektros karai
Lietuva
1923-12-14 p.4
Straipsnis
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Lietuva
1923-12-19 p.2-3
Straipsnis
Žalingas sumanymas
Žalingas sumanymas
Lietuva
1924-04-07 p.4
Straipsnis
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Lietuva
1924-09-04 p.4
Straipsnis
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Lietuva
1923-01-05 p.6
Žinutė
Nešvarumas nemažėja
Nešvarumas nemažėja
Lietuvos Žinios
1923-03-21 p.3
Žinutė
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Lietuvos Žinios
1923-05-27 p.3
Žinutė
Prekių stotis
Prekių stotis
Lietuvos Žinios
1923-09-20 p.2
Žinutė
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
1935-07-17 p.7
Žinutė
Kaune - potvynis
Kaune - potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-09 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Lietuvos Žinios
1936-03-10 p.6
Žinutė
Kaune milžiniškas potvynis
Kaune milžiniškas potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-11 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Lietuvos Žinios
1936-03-14 p.9
Straipsnis
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Lietuvos Žinios
1936-03-17 p.6
Straipsnis
Sunkieji vežėjai
Sunkieji vežėjai
Lietuvos Žinios
1924-12-28 p.2
Žinutė
Kanalizacijos darbai
Kanalizacijos darbai
Lietuvos Žinios
1924-12-19 p.3
Žinutė
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Lietuvos Aidas
1939-08-05 p.2
Straipsnis
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Lietuvos Aidas
1940-01-10 p.4
Žinutė
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Lietuvos Aidas
1940-02-20 p.6
Straipsnis
Kaunas - priešingumų miestas
Kaunas - priešingumų miestas
Lietuvos Aidas
1939-05-26 p.3
Straipsnis
1 92
Yra Kauno rotušė (, k.k.v.r. 1790) dalis

Kauno miesto savivaldą apibrėžė Magdeburgo teisė ir pirmosios valdovų privilegijos. Kaip ir kituose Lietuvos magdeburginiuose miestuose ją sudarė atskiros institucijos: vaitas, miesto taryba ir suolininkų kolegija. Viduramžiška Magdeburgo teisės nustatyta tvarka buvo paini ir gremėzdiška, tačiau garantavo miestiečių savivaldai savarankiškumą ir tam tikrą ankstyvąją demokratinę formą, kuri turėjo oligarchijos bruožų.


Vaitas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio iki gyvos galvos skiriamas aukščiausias miesto pareigūnas, reprezentavęs monarcho valdžią, atstovavęs miesto bendruomenės reikalus, vadovavęs suolininkų kolegijai, o taip pat sprendęs smulkias kriminalines bei ekonomines bylas. Nežiūrint į tai, pagrindinė ir reali valdžia buvo miesto tarybos kompetencija, kuri nustatinėjo ir prižiūrėjo miesto vidaus gyvenimo tvarką, rūpinosi miestiečių bendruomenės pajamomis, mokesčiais ir gerove bei sprendė jų tarpusavio civilines bylas. Miesto tarybai vadovavo kasmet iš tarybos narių – tarėjų – renkamas pirmininkaujantis burmistras, kuris buvo faktiniu savivaldos vadovu. Išskirtinę vietą taryboje užėmė raštininkas, kurį tarybos nariai rinkdavo iš šalies. Suolininkų kolegija prižiūrėjo, kad savivaldos institucijos laikytųsi Magdeburgo teisių, valdovų privilegijų ir įstatymų, o taip pat jos teismo kompetencija buvo kriminalinės ir ekonominės bylos. Nors šiems teismams pirmininkaudavo vaitas, jis neturėjo sprendimo balso teisės[1].


Kai kurios valdovų privilegijos suteikė tam tikrus saugiklius, kurie turėjo užkirsti kelią miesto savivaldos pareigūnų piktnaudžiavimams. 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje buvo uždrausta giminaičiams dirbti savivaldos institucijose: tėvui ir sūnui ar broliams. Kadangi savivaldos institucijos buvo uždaros, o miesto bendruomenės atstovavimas dėl oligarchinės sistemos menko, ta pačia privilegija buvo įvesta dar viena institucija – miesto bendruomenės prisiekusiųjų kolegija, kuri betarpiškai atstovavo miestiečių bendruomenės reikalus savivaldoje. Ji prižiūrėjo savivaldos darbą ir bendrą miesto bendruomenės turtą siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Dalies sprendimų taryba negalėjo priimti be miesto bendruomenės prisiekusiųjų pritarimo. Miesto bendruomenės prisiekusieji, suolininkai ir tarėjai kooptacijos principu buvo renkami iš miesto piliečių tarpo, tuo tarpu vaitu galėjo būti valdovo paskirtas nebūtinai miesto pilietis. Savivaldos pareigūnai turėjo eiti pareigas iki gyvos galvos, ir tik išimtiniais atvejais šių pareigų galėjo atsisakyti. Tik mirus vienam iš pareigūnų jo vietą galėjo užimti kitas asmuo. Dažniausiai karjerą miesto savivaldoje pareigūnas pradėdavo nuo žemiausios grandies – miesto bendruomenės prisiekusiojo pareigų, vėliau galėjo tapti suolininku, tuomet – tarėju, o tada jau įgydavo teisę kelti kandidatūrą ir į burmistrus[2].


Jau minėtoje 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje taip pat buvo įvesta ir ūkvedžio pareigybė. Ūkvedžiu buvo renkamas vienas iš žemesniojo rango savivaldos pareigūnų. Jis prižiūrėjo ir registravo miesto finansines operacijas bei buvo atskaitinga burmistrui. Išskirtinėmis aplinkybėmis iš miesto bendruomenės prisiekusiųjų ir suolininkų tarpo rinkti statybų prižiūrėtojai, instigatoriai, provizoriai ir kt. pirmininkaujančio burmistro pagalbininkai. Taip susikūrė sistema, kuri be esminių pokyčių išsilaikė iki XVIII a. pabaigos. XVII a. antroje pusėje‑XVIII a. pabaigoje savivaldos pareigūnais buvo 1 vaitas, 1 pirmininkaujantis burmistras, 3 jo pagalbininkai (vadinti eksburmistrais iš tarėjų tarpo), 8 tarėjai, 12 suolininkų ir 12 miesto bendruomenės prisiekusiųjų. Savivaldos sistemos nustatymas ir įteisinimas sutapo su Kauno senosios rotušės statybomis.


Rotušė buvo vieta, kurioje vyko savivaldos institucijų darbas – tarybos ir suolininkų posėdžiai, taip pat joje buvo patalpos skirtos raštinei, archyvui ir kalėjimui. Siekiant apsaugoti suolininkų sprendimus nuo tarėjų įtakos, pagal taisykles jų teismas turėjo posėdžiauti atskiroje salėje[3], tuo tarpu miesto tarybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariami svarbiausi miesto reikalai, sutraukdavo visų savivaldos institucijų atstovus. Jau nuo XVI a. vidurio į juos rinkosi ir suolininkai bei miesto bendruomenės prisiekusieji. Neaišku, ar jau tada visi posėdžių dalyviai turėjo įtakos tarybos sprendimams[4], tačiau nuo XVII a. antrosios pusės juose vis svarbesniais darėsi ir suolininkų, ir miesto bendruomenės prisiekusiųjų balsai. Ilgainiui miesto svarbiausi reikalai buvo sprendžiami visų savivaldos institucijų bendruose posėdžiuose, dalyvaujant ir pačiam vaitui. Dokumentuose įsitvirtino magistrato pavadinimas, kuris apjungė tarėjus bei suolininkus ir tapo visos miesto savivaldos sinonimu. Pradžioje suolininkams[5], o vėliau ir miestiečių bendruomenę atstovaujantiesiems dalyvavimas magistrato posėdžiuose tapo privalomu. 1762 m. magistratas susirūpino, kad į posėdžius neateina miestiečių atstovai, todėl pagrasino neatvykstantiems 5 kapų grašių bauda[6]. XVIII a. antroje pusėje į magistrato posėdžius pradėjo rinktis ir cechų atstovai bei miestiečiai, o išimtinais atvejais pradėtos šaukti visų miesto piliečių sueigos, kuriuose buvo sprendžiami miesto ūkiniai-ekonominiai ir mokesčių klausimai.


Tik išskirtiniais atvejais, jei posėdžiai negalėjo vykti rotušėje dėl remonto ar pastato avarinės būklės, jie buvo perkeliami į pirmininkaujančio burmistro namus. Tačiau būdavo ir kitų priežasčių. Nuo 1782 m. lapkričio pabaigos iki 1783 m. kovo antros pusės (t. y. daugiau nei visą žiemą) magistratas rinkosi burmistro Juozapo Chrapickio namuose dėl rotušės virtuvės patalpoje esančios krosnies, kurios „dėl kilusių šalčių nebuvo įmanoma užkurti“[7]. Magistrato posėdžiai vykdavo nereguliariai, dažniausiai juos sušaukdavo posėdžiams pirmininkaujantis burmistras. XVIII a. antroje pusėje galima pastebėti pirmuosius pokyčius. Būtent nuo tada posėdžiai prasidėdavę devintą valandą ryto[8], taip pat ilgainiui nusistovėjo ir pirmininkaujančio burmistro rinkimų data (vasario 22 d., Šv. Apaštalo Petro sosto dieną), kuomet specialiame posėdyje į rotušės antrame aukšte esančią didžiąją salę susirinkdavo miesto piliečiai ir už savo kandidatą atiduodavo balsą. Tik tuo atveju, jeigu vasario 22 d. buvo sekmadienis, rinkimai buvo nukeliami į pirmadienį (vasario 23 d.)[9].


Burmistrų rinkimų posėdžiai būdavę ypač triukšmingi ir dėl sistemingai pasikartojančių vaidų bei skundų jų atmosfera netgi priminė tuometinių bajorų seimelius. Susikirtus miesto konfesinėms ar interesų grupuotėms audringi ginčai persikeldavo ir į kasdieninius posėdžius. 1777 m. vaitas Steponas Glembockis net du kartus mėgino sutaikyti katalikus ir protestantus aiškindamas, kad pradėjus svarstyti miesto ekonominius klausimus, magistrato posėdžiai jau keletą kartų baigėsi ginčais, tarpusavio užgauliojimais ir naujų taisyklių nustatinėjimais, kurie kenkia visuotinės gerovės principams[10]. Aistras posėdžiuose dar labiau kaitino burmistrų rinkimų rezultatai, kuriuos, mėgindami sutaikyti besivaidijančias puses, sekė ne tik Kauno bajorai[11], bet ir valstybės centrinės institucijos, nes protestantai turėjo valdovų raštais patvirtintą teisę kas ketvirtus metus Kauno burmistru rinkti miestietį iš protestantų bendruomenės[12]. 1778 m. protestuodami, kad burmistru buvo išrinktas ne jų kandidatas, protestantai nustojo vaikščioti į magistrato posėdžius, o katalikai už tai juos išvadino maištininkais[13].


Bylinėjimosi tarp magistrato pareigūnų dėl asmens orumo įžeidimo veikiausiai nebuvo. Tačiau visai kitaip magistrato pareigūnai žiūrėjo į žemesnę padėtį miesto socialinėje struktūroje užimančius miestiečius. Burmistras Ernestas Licinius apskundė magistratui ūkvedžio pareigas einantį miesto bendruomenės narį Valentą Gerlėjų, kad šis nevykdo jo nurodymų ir kandžiai atsikirtinėja, o be to magistrato posėdyje prieš privilegijuotus asmenis kelia balsą, ką posėdyje patvirtino ir liudininkai. Atsižvelgdami į liudininkių parodymus ir siekdami užkirsti kelią tokiems nusižengimams, nepaklusnumui ir nepagarbai, savivaldos pareigūnai nusprendė V. Gerlėjui skirti tris dienas rotušės kalėjimo, o jeigu ir ateityje jis nepaklustų burmistrui, pažadėjo jam iškelti bylą teisme[14]. Burmistras J. Chrapickis perdavė kaltinimus tarybos teismui dėl miesto bendruomenės prisiekusiojo Jono Vildės elgesio magistrato posėdyje. Burmistro teigimu J. Vildė nesilaikė duotos priesaikos ir nustatytos tvarkos, nes viešai jį pažemino išvadinęs nepritinkamais žodžiais, todėl kilo sąmyšis ir nutrūko magistrato posėdis[15].


Iš viduramžių perimtas miesto savivaldos modelis buvo uždara hierarchinė struktūra, tačiau Kauno miesto bendruomenė taip pat buvo nevienalytė – ji oficialiai dalinta į tris luomus: magistrato pareigūnų, pirklių ir amatininkų. Daugiau privilegijų nei amatininkai turėję Kauno pirkliai senojoje rotušėje netgi turėjo savo atskirą salę[16]. Pokyčių į savivaldos struktūrą įnešė Ketverių metų seimo (1791-1792 m.) ir Gardino seimo (1793 m.) reformos, kurios atvėrė galimybes visiems miesto piliečiams, miesto teritorijoje turėjusiems nekilnojamo turto, būti išrinktais į savivaldą. Protestuodami prieš 1794 m. kovo 1 d. rinkimų rezultatus Kauno amatininkai apkaltino pirklius ir apeliuodami į naujus įstatymus aiškino apie visų miesto piliečių lygybę[17]. Reformos pakeitė magistrato sudėtį, o magistrato posėdžiai pagal naujus įstatymus rotušėje vyko kiekvieną darbo dieną, išskyrus šventines dienas. Šias reformas nutraukė Rusijos imperijos kariuomenės intervencija.


Liudas Glemža


 



[1]  Kiaupa Z. Miestai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai. Vilnius, 2001, p. 357-358; Varsackytė R., Kauno miesto valdžios žmonės XVII-XVIII a. sandūroje. KIM. Kaunas, 2004, T. 5, p. 17-23.


[2] Op. cit., p. 24, 68; Kiaupa Z. Kauno istorija. Kaunas, 2010, T. 1, p. 279-281.


[3]  Kiaupa Z. Lietuvos miestų savivalda XIV-XVIII a. Lietuvos heraldika. Vilnius, 1998, p. 176-177.


[4]  Kiaupa Z. Kauno istorija. Kaunas, 2010, T. 1, p. 283.


[5]  Varsackytė R., op. cit., p. 16-17.


[6] 1762 09 09 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b., 19587, l. 183a.


[7] 1782 11 23, 1782 12 14, 1782 12 17, 1783 03 20 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 612, 613a, 614, 616.


[8] 1762 09 09 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b., 19587, l. 183a; taip pat žr.: 1792 04 16 Kauno policinio magistrato posėdis, KAA, f. 1600 (69), a. 1, b. 617, l. 1.


[9] Plačiau žr.: Kiaupa Z., Kauno miesto metinio burmistro rinkimai XVIII a. antroje pusėje. Ministri Historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose. Vilnius, 2013, p.  477-489.


[10] 1777 01 22 ir 1777 11 10 Kauno magistrato posėdžių protokolai, Ten pat, l. 429, 457-457a.


[11] 1776 04 09 Kauno bajorų kreipimasis į miestiečius, LVIA, f. SA, b. 13872, l. 230‑230a.


[12]  Civinskas R., Glemža L. Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII-XIX a. sandūroje. KIM. Kaunas, 2002, T. 3, p. 73-75.


[13] 1778 03 21 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 469.


[14] 1766 06 17 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b., 19587, l. 246‑246a.


[15] 1785 09 28 J. Chrapickio kaltinimai J. Vildei į rotušės teismą, LVIA, f. SA, b. 13875, l. 163-163a.


[16] 1773 11 29 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b., 19587, l. 359a.


[17] 1794 03 03 Kauno amatininkų pareiškimas Kauno magistratui, KAA, f. 1600 (69), a. 1, b. 617, l. 106.


 


Napoleono Ordos piešinys, 1875 m., iš KPD Kultūros registro vertybių bylos.
Napoleono Ordos piešinys, 1875 m., iš KPD Kultūros registro vertybių bylos.