Prie pagrindinės Rotušės aikštės Vokiečių (Vokės) kampe 1558 m. mūrinį namą įsigijo liuteronų bendruomenė, nuo 1577 m. čia privačiuose namuose pradėjo veikti liuteronų maldos namai, buvo laikomos viešos pamaldos.[1] Nurodoma jos vieta aikštės pakraštyje šalia dabartinės Muziejaus gatvės, tačiau tikslesnė vieta nežinoma. XX a. aštuntame dešimtmetyje statant naują pastatą šioje vietoje buvo atrasti gotikinių pamatų fragmentai. Tai būta beveik 8 m pločio pastato, jo rūsio sienos yra net 1,15 – 1,3 m storio, pastatas išsikišo ir užėmė apie 0,8 m pločio dabartinės Muziejaus gatvės dalį.[2] Tokios sienos būdingos bent dviejų aukštų pastatams. Deja, jokie detalesni tyrimai nedaryti. Iš istorinių duomenų žinoma, jog XVII a. pradžioje gretimas prie aikštės buvęs sklypas taip pat pateko liuteronams.[3] Čia nuo XVI a. pradžios, manoma, buvęs medinis užstatymas, o amžiaus viduryje pastatytas mūrinis pastatas su rūsiu.[4]

Karo metu liuteronų pastatai prie aikštės buvo sugriauti. Vėliau Karališkoji komisija leido statyti bažnyčią naujoje vietoje. Bažnyčia pastatyta senamiesčio 14 kvartalo vienoje iš gyvenamiesiems namas skirtų posesijų, sklypo gilumoje. Nuo to laiko bažnyčia stovi prie Nemuno, pagrindiniu fasadu atgręžta į upę. Ji pastatyta 1682 – 1683 m., statybos organizatoriumi buvo kunigas Dovydas Riudelis (Rüdel). Kiek vėliau buvo įrengtas mūrinis vargonų choras, baroko formų sakykla, vidus dekoruotas medžio raižiniais, o 1692 m. Johanas Hofmanas Jaunesnysis pastatydino didįjį altorių su medžio drožiniais.[5] Už altoriaus išlikę sieninės tapybos, vaizduojančios architektūrinius elementus, fragmentai. Įgyvendinant liuteronų bažnyčios ir gretimų pastatų pritaikymo VU Kauno fakulteto reikmėms projektą, detalesni archeologiniai tyrimai nebuvo atliekami. 

Mindaugas Bertašius