Šioje miestiečio valdoje nuo XVII a. istoriniai šaltiniai liudija stovėjus mūrinius pastatus, apie tokį namą aiškiai užsimenama ir 1609 m. dokumente[1]. Iš sklypo rūsių plano ir architektūros tyrimų žinoma, kad arčiau sklypo vidurio, anksčiau nei namas, buvo pastatytas mūrinis rūsys. Jo statybos laikotarpį atskleidžia mūrijimo technika – sienos iš stambių akmenų ir plytų. Tai leidžia galvoti, kad prie aikštės būta medinio užstatymo, o giliau kieme XVI a. viduryje pastatytas nedidelis mūrinis svirnas su rūsiu. Tokie pastatai skirti prekių saugojimui ir senamiestyje jų statyba išplito XVI a. II pusėje.  

Iš pirmojo mūrinio namo, stovėjusio prie aikštės, išliko tik rūsio ir sienų fragmentai. Pirminį, medinį, pastatą pakeitęs mūras buvo iš dviejų korpusų: pastatas su didžiuliu dviejų patalpų rūsiu (perdengtas iš dalies skliautu, iš dalies sijomis) stovėjo vakarinėje sklypo dalyje ir siekė jau stovėjusį mūrinį svirną; greta aikštės buvo glaustas kitas korpusas su dviejų nedidelių patalpų rūsiu. Į viso pastato rūsius buvo įrengtos net trys laiptinės: dvi – iš kiemo, viena – nuo aikštės pusės[2]. Kieme, prie rytinės sienos ir į šiaurę nuo namo, stovėjo ūkio pastatai: dvi arklidės, gryčia, daržinė, bravoras su visais indais, salyklinė, pirtis, dvi malkinės, dvi išvietės ir pašiūrė[3]. XVII a. 2 dešimtmetyje namas buvo rekonstruojamas – kvadratinis svirnas pakeltas iki dviejų aukštų ir sujungtas su namu, rūsiai suskliausti, aikštės fasadui suteiktos renesanso formos. XVIII a. padaryta stambi rekonstrukcija.  

Yra išlikęs šios valdos XVII a. pradžios inventorius[4]. Jame kalbama apie pastatą, kurio pirmame aukšte būta keturių patalpų, dešinėje nuo vartų pusėje buvo sandėlis‑krautuvė. Antro aukšto planas buvo panašus į pirmojo. Vidurinėje pastato dalyje buvo priemenė su virene ir liuftklozeto kamarėle (tą patvirtino ir archeologiniai radiniai). Iš priemenės buvo patenkama į pirkią, ėjo laiptai į áukštą – dviejų aukštų – pastogę, išklotą lentelėmis ir pritaikytą grūdams laikyti.

1984 m., restauruojant pastatą ir kasant naujas požemines patalpas, kieme, prie įėjimo į rūsį, rastas stačiakampis 1,8–0,6 m dydžio ir 2,6 m gylio mūrinis įrenginys, statytas kartu su namu[5]. Nustatyta, jog tai buitinių nuotėkų iš pastato surinkimo rezervuaras (tualeto kanalizacija). Panašių įrenginių fragmentai rasti ir keliuose kituose prie aikštės buvusiuose pastatuose (pastate iki Šv. Trejybės bažnyčios statybos, Rotušės a. 26).

Ši vieta išsiskyrė kiek netikėta radinių gausa. Tarp daugelio XVII a. vidurio Kaunui būdingų buities dirbinių surasta įvairių importinių stiklo indų duženų. Be gausybės įprastų keramikos dirbinių buvo rasta ir stiklinių indų, puoštų spalvotu emaliu, fragmentų[6]. Restauruotas stiklinis bokalas, dekoruotas populiaria bibline scena – Adomo ir Ievos išvarymu iš rojaus. Tapyba ant stiklo labai populiari tapo XVII a., spalvotu emaliu buvo dekoruojamos taurės, stiklinės, buteliai ir kiti dirbiniai. Matyt, šie dirbiniai per kelis dešimtmečius, kartu su kitu tokiai vietai charakteringu turiniu, pateko į kamerą. To neneigtų ir specifinė sluoksnio struktūra – radiniai  rasti tamsios pilkos žemės sluoksnyje, kuriame gausu sunykusių organinių medžiagų pėdsakų. Deja, didesni archeologiniai tyrimai čia nebuvo atliekami.

Mindaugas Bertašius

[1] Sabakonienė, B. Kauno senamiesčio 43-56 kvartalų istoriniai tyrimai. Vilnius: PKI, 1972, KPD B 5-1-456, p. 7.

[2] Jankevičienė, A., Zareckienė, D. Kai kurie Lietuvos gotiškų gyvenamųjų namų architektūros bruožai. Architektūros paminklai. Vilnius: Paminklų konservavimo institutas, 1975, t.III, p. 45-64.

[3] Oksas, J. XVI-XVII a. miestiečių pastatų šalia Kauno turgavietės suplanavimas ir interjerai. Architektūros paminklai. Vilnius: Mokslas, 1987, t.X, p. 3.

[4] Ibid.

[5] Žalnierius, A., Ridikaitė, V. Stiklinis bokalas. Architektūros paminklai. Vilnius: Mokslas, 1989, t. 12, p. 33.

[6] Ibid.