Kauno benediktinių vienuolyno fundacijos data (k.k.v.r. 823) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Benediktinių g. 6, 8,10
Architektūros tipas: Profesionalus
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Vienuolynas
Nuotraukos: 0
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Kauno senamiesčio architektūra, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas
Teritorijos: Kauno senamiestis, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas

Istoriografijoje neabejojama, kad Kauno benediktinių vienuolyną prie Šv. Mikalojaus bažnyčios fundavo Kauno pavieto maršalka, Skarulių dvaro savininkas Andriejus Skorulskis, tačiau nesutariama, kada tai įvyko. Galima surasti teiginių, kad benediktinių vienuolynas buvo funduotas 1621 m., 1624 m. ar 1627 m. Norint nustatyti teisingą datą, reikėjo archyvuose surasti pirminius šaltinius ir išanalizuoti jų turinį[1].

Ankstyviausia žinia apie Kaune būsimą benediktinių vienuolyną buvo 1621 m. rugsėjo 27 d. Zigmanto Vazos privilegija. Valdovas, palaikydamas A. Skorulskio iniciatyvą iš Nesvyžiaus į Kauną pakviesti benediktines ir pastatyti joms vienuolyną, pažadėjo šiam reikalui perduoti apleistą Šv. Mikalojaus bažnyčią ir prašė Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus, remiantis kanonų teise, ją perleisti seserims benediktinėms[2].

Džiaugdamasis šiuo raštu, A. Skorulskis supirko žemes prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, ten pastatė pusiau medinį, pusiau mūrinį vienuolyną su medine Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnytėle, prie kurios ir apsigyveno iš Nesvyžiaus atvykusios pirmosios benediktinės. Norėdamas užbaigti šį darbą, 1624 m. lapkričio 28 d. A. Skorulskis surašė vienuolyno fundacinį aktą, seserims paskirdamas Raginės žemes šalia Kauno bei Sudvoiškių dvarą[3]. 1625 m. sausio 16 d. šis raštas buvo įrašytas į Kauno pavieto žemės teismo knygas[4]. Šv. Mikalojaus bažnyčios perdavimo dar reikėjo palaukti.

Galiausiai 1627 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius raštu Kauno klebonui ir dekanui Baltramiejui Cešinskiui liepė perduoti Šv. Mikalojaus bažnyčią benediktinėms[5]. 1627 m. spalio 20 d. A. Skorulskis pakartojo savo fundaciją Kauno benediktinėms[6].

Kadangi iki šių dienų 1624 m. A. Skorulskio fundacijos originalo neišliko, o tik lietuviškas jo vertimas, atliktas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sesers Liucinos Rozalijos Rimšaitės, istorikai galvojo, kad 1627 m. A. Skorulskio pakartotinis fundacinis dokumentas yra pirmas ir vienintelis. Tačiau XVII‑XVIII a. benediktinių dokumentų registrai bei minėtas 1625 m. įrašas Kauno pavieto žemės teismo knygose liudija, kad 1624 m. A. Skorulskio surašytas fundacinis dokumentas tikrai egzistavo; jį ir dera laikyti pagrindiniu fundaciniu dokumentu.

Taigi Kauno benediktinių vienuolynas oficialiai buvo funduotas 1624 m, lapkričio 28 d. Iš pradžių seserys turėjo savo medinę Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnyčią, o tik po 1627 m. persikėlė į Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Vaida Kamuntavičienė

 


[1] Tekste minimų dokumentų publikaciją žr.: Kamuntavičienė V., Vasiliauskaitė G. A. OSB, Kauno benediktinių fundaciniai dokumentai. Kauno istorijos metraštis. 2013, t. 13, p. 319–339.

[2] Zigmanto Vazos privilegija, Varšuva, 1621 09 27, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (toliau – KAKA), b. 14, l. 230 (originalas, lotynų k.).

[3] A. Skorulskio fundacija, Skaruliai, 1624 11 28, Kauno benediktinių archyvas (toliau – KBA), 7–2–24 (nuorašas, lietuvių k.).

[4] Išrašas iš Kauno žemės teismo knygos apie A. Skorulskio fundaciją, Kaunas, 1625 01 16, KBA, 7–2–17 (rusėnų k.).

[5] E. Valavičiaus raštas, Vilnius, 1627 09 15, KBA, 7–2–20 (originalas, lotynų k.).

[6] A. Skorulskio raštas, Varšuva, 1627 10 20, Čartoriskių biblioteka Krokuvoje 1775, l. 957‑961; KAKA, b. 14, l. 221–224 (abu nuorašai lenkų k.).