Pirmasis Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios paminėjimas istoriniuose šaltiniuose (k.k.v.r. 823) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Benediktinių g. 6, 8,10
Architektūros tipas: Profesionalus
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Architektūros šakos: Vienuolynas
Nuotraukos: 0
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Kauno senamiesčio architektūra, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas
Teritorijos: Kauno senamiestis, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios istorinė pradžia labai miglota. Kadangi nėra išlikusi fundacinė privilegija, nėra žinomas jos fundatorius ir fundacijos data. Pirmasis istorinių žinių apie šią Kauno šventovę pateikė Motiejus Valančius, tačiau jos ganėtinai netikslios. Jis rašė, kad pirmą kartą ši bažnyčia paminėta 1495 m. popiežiaus Aleksandro VI bulėje, suteikusioje Šv. Mikalojaus bažnyčiai visuotinus atlaidus[1]. Istorikai minėto dokumento netyrinėjo, tik persakė M. Valančiaus nustatytą faktą savo darbuose. Taip įsitvirtino nuostata, kad Šv. Mikalojaus bažnyčia pirmą kartą minima 1495 m.

Tačiau tokią nuostatą koreguoja Kauno seserų benediktinių vienuolyno archyve išlikęs Romos kardinolų rašto (o ne popiežiaus Aleksandro VI bulės) dėl atlaidų suteikimo Šv. Mikalojaus bažnyčiai nuorašas lenkų kalba. Jame teigiama, kad šis raštas surašytas 1495 m. gruodžio 4 d., antraisiais Aleksandro VI popiežiavimo metais[2]. O šis popiežius tiarą užsidėjo 1492 m., vadinasi, kardinolų raštas turėjo būti surašytas 1493 m., o ne 1495 m. Įsivėlusi neatidaus raštininko klaida pavėlino pirmąjį Šv. Mikalojaus bažnyčios paminėjimą pora metų.

Romos kardinolų raštu Šv. Mikalojaus bažnyčiai buvo suteikti visuotiniai atlaidai Šv. Mikalojaus, Šv. Baltramiejaus, Šv. Margaritos ir Šv. Magdalenos dienomis – t.y. tomis pačiomis dienomis, kurias mini Motiejus Valančius. Tačiau M. Valančius šio rašto iniciatyvą priskiria kunigui Baltramiejui, o seserų benediktinių vienuolyne išlikusiame analizuojamame kardinolų rašte parašyta, kad atlaidų suteikimu pasirūpino kunigas Stanislovas Kaunietis. Šis dvasininkas 1493 m. buvo Kauno parapinės Šv. Petro bažnyčios klebonas, ir šiai parapinei bažnyčiai tais pačiais 1493 m. (antraisiais Aleksandro VI popiežiavimo metais) spalio 6 d. išrūpino visuotinus atlaidus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo, Šv. Jurgio, Švč. Trejybės, Šv. Petro ir Pauliaus dienomis[3]. Taigi, Stanislovas Kaunietis pasirūpino iš karto dviejų bažnyčių, už kurias jis buvo atsakingas, būkle ir atlaidais tikintiesiems. Beje, šie du išlikę atlaidų raštai – Šv. Mikalojaus bažnyčios ir Šv. Petro bažnyčios – savo turiniu identiški (tik vieno jų nuorašas lotyniškas, o kito – lenkiškas), juos pasirašė tie patys kardinolai, skiriasi tik bažnyčios ir suteiktų atlaidų dienos. Tai dar labiau sustiprina nuomonę, kad Šv. Mikalojaus bažnyčiai atlaidai buvo suteikti būtent 1493 m.

Vaida Kamuntavičienė

 


[1] Valančius M. Namų užrašai. Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 683.

[2] Romos kardinolų raštas Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčiai, Roma, 1495 12 04 [turėtų būti 1493 m.], Kauno benediktinių archyvas, 7–1–1.

[3] Romos kardinolų raštas Kauno parapinei Šv. Petro bažnyčiai, Roma, 1493 10 06 / wyd. Fijałek, J., Semkowicz, W. Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej. Kraków, 1948, t. 1 (1387–1507), s. 464–465, nr. 403.