Dusetų šaulių namai (Išlikęs) (0)
Adresas: Vytauto g. 56, Dusetos, Zarasų r.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Antanas Bieliūnas
Metai: 1935 - 1937
Etninis regionas: Aukštaitija
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/sporto/poilsio, Kultūros namai
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 12
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Dusetos, Dusetų šaulių namai, Kultūros įstaigos, Kultūros namai, Lietuvos Šaulių sąjunga, Medinė architektūra, Mediniai namai (statyba)
Teritorijos: Dusetos, Dusetų šaulių namai

1920 metais įsteigtas Dusetų šaulių būrys[1]buvo vienas veikliausių ir pavyzdingiausių Lietuvoje. Tai neabejotinas Dusetų miestelio kultūros židinys tarpukariu. Dėl tokio nepaprasto kultūrinio aktyvumo Dusetų šaulių būriui pagyrų negailėjo ir pagrindiniai to meto dienraščiai: „Dusetų apylinkėje jau nuo senai visuomenės tarpe labai mylimi ir vertinami šauliai. Jie yra čia gausingiausi ir daug įneša veiklumo.“[2] „Šaulių namų klausimas dusetiškiams šauliams jau seniai buvo aktualus. Tačiau būrys neturėjo nei sklypo, nei pinigų.“ Nuosavų namų statybos reikalai pajudėjo iš vietos 1935 metais, kai perrinkus Dusetų šaulių būrio valdybą ir paskyrus naują būrio vadą, buvo priimtas ir nutarimas pasistatyti nuosavus šaulių namus. „Prie šio darbo prisidėti įsipareigojo visi [būrio šauliai], pasiskirstė pareigomis, kas už ką atsakingas.“[3] Tuomet iš Dusetų valsčiaus savivaldybės buvo gautas didelis žemės sklypas K. Būgos gatvėje[4], greta to paties vardo pradžios mokyklos rūmų[5]. Po poros mėnesių, 1935 m. gegužės mėn. 19 d. pašventinti pradėtų statyti Dusetų šaulių namų pamatai.

Statybai rąstus vežėsi patys šauliai, nemažai jiems talkindavo ir visuomenė. „Inteligentai kiekvienas aukodavo po gana žymią pinigų sumą, o ūkininkai prisidėdavo darbu, važiuodami į talkas statybinės medžiagos vežti. Buvo net ir tokių atsitikimų, kad apylinkės ūkininkai, niekieno neraginami ir neprašomi, į talką važiuodavo ir visą dieną uoliai dirbdavo.“[6] Namų statybai vadovavo pats šaulių būrio vadas P. Kuzmickas, kuris „kreipėsi į miškininkus prašydamas, kad šaulių namų sienoms parinktų smalingas ir pilnai subrendusias pušis, nes pastatas turės būti tvirtas ir ilgalaikis.“[7] Šaulių namų planą nemokamai parengė inžinierius Antanas Bieliūnas, kuris už tai buvo įrašytas į būrio rėmėjų gretas. „Kasdien prie šaulių namų triūsė būriai žmonių ir todėl nenuostabu, kad po dviejų darbo metų išaugo dideli ir gražūs šaulių namai.“[8] 1937 m. rugsėjo 26 d. Dusetų šaulių namai buvo galutinai baigti ir iškilmingai atidaryti. Tuo metu Lietuvoje jau buvo atidaryta apie 60 šaulių namų.

 Dusetų šaulių namų projektas gana savalaikiškas, kuriame puikiai atsispindi XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio lietuviškosios architektūros tendencijos - funkcionalizmo ir tautinio stiliaus samplaika. Stačiakampis planas, dideli, šviesūs langai, įstiklinta veranda ir erdvus antro aukšto balkonas atskleidžia pastato modernumą ir funkcionalumą, būdingą tarpukario architektūrai. Mediniame pastate galima pastebėti ir puošybos elementų, būdingų tradicinei Aukštaitijos regiono architektūrai, kas geriausiai atsispindi saikingai dekoruotuose langų apvaduose, durų puošyboje. Šaulių namų atikas, ryškiai dekoruotas tautiniais simboliais, pabrėžia jo reprezentacinę funkciją ir suteikia išskirtinumo bendrame nedidelio provincijos miestelio urbanistiniame kontekste.

Šaulių namuose be būrio būstinės dar veikė valstybinė biblioteka, buvo įsikūręs apylinkės teismas ir teismo antstolis. Pats pastatas gana erdvus (26 metrų ilgio ir 18,5 metrų pločio), puikiai įrengtas ir apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio  „Iš oro apmušti tolium ir lentomis. Teismo patalpos, koridorius ir viešajai bibliotekai skirtas kambarys tinkuojami ir dažomi. Namai iš oro pagruntuoti, langai ir durys baltai dažyti.“[9] Apie tuometinį šaulių namų interjerą nėra išlikę daug duomenų – žinoma tik tiek, kad pastate buvo salė su 500 sėdimų vietų, dar tiek pat stovimų vietų antro aukšto šoninėse galerijose, didelė scena, orkestrui patalpa ir kitos šaulių būriui reikalingos patalpos. Netrūko tautinių simbolių ir pačiame pastato interjere, reprezentacinėse patalpose, kuriuose vykdavo svarbūs miestelio renginiai – čia kabėjo vietinių menininkių padovanoti prezidento Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo atvaizdai.

Dabartinis šaulių namų vaizdas ganėtinai skiriasi nuo ankstesniojo: nors išlaikyta pirminė langų ir durų išdėstymo tvarka, šie pastato elementai pakeisti plastikiniais, neišsaugant autentiško medžiagiškumo. Pastatas naujai perdažytas tamsiai raudona spalva, antrojo aukšto balkonas perdarytas į uždarą patalpą. Nepaisant šių pakitimų, pastato tūris, stilistika ir funkcija iš dalies išlaikyta. Šiuo metu pastate veikia meno mokykla, o Dusetų šaulių būstinė užima tik nedidelę pastato dalį.

Renata Kilinskaitė



[1] Dusetų šaulių namų atidarymo iškilmės. Trimitas, 1937.09.30, Nr. 39, p.920

[2] Darbštūs šauliai. Lietuvos Aidas, 1935.05.03, p.8.

[3] Malcienė L. Dusetos. 2002, p.255.

[4] Dusetų šaulių namų atidarymo iškilmės. Trimitas, 1937.09.30, Nr. 39, p.920

[5] Dusetos. Naujas šaulių kultūros židinys. Lietuvos Aidas, 1937.10.01, p.6.

[6] Dusetos. Visuomenė remia šaulius. Lietuvos Aidas, 1935. 08.01, p..8

[7] Malcienė L. Dusetos. 2002, p. 256.

[8] Dusetos. Naujas šaulių kultūros židinys. Lietuvos Aidas, 1937.10.01, p.6.

[9] Medžiaga iš Dusetų bibliotekos archyvo.