Rezultatai pagal užklausą: Laikotarpis - Sovietmetis
Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“ (Neišlikęs) (0)
Architektūros tipas: Profesionalus
Stiliai: Sovietinis modernizmas
Metai: 1974
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gamybiniai, Fabrikas/Gamykla
Medžiagos: Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“ Kaune, Pramonė (industrija), Pramonės architektūra, Pramonės įmonės, Siuvykla, Tekstilė
Teritorijos: Buvęs fabriko "Mada" pastatas Laisvės al. 59 Kaune, Buvęs fabriko "Mada" pastatas Savanorių pr. 118 Kaune, Buvęs fabriko "Mada" pastatas Vytauto pr. 28 Kaune, Fabriko "Mada" atelje "Liuksas" Kaune, Laisvės al. 25, Kaunas

Siuvimo fabriko „Mada“ ištakos sietinos su pirmosios sovietinės okupacijos turto nacionalizavimo procesais,  ideologiškai „pridengtais“ vadinamųjų artelių kūrimu. Po Antrojo pasaulinio karo artelių veikla buvo tęsiama stiprinant kontrolę, kovojant su „privačiasavininkiškumo apraiškomis“, siekiant „apsivalyti nuo privatininkų ir spekuliantų“[1]  bei uždraudžiant „toliau veikti dirbtuvėms su 1-2 meistrais“[2]. Tolesnė buitinio aptarnavimo sistema vystėsi įmonių jungimosi bei tolygaus filialų išdėstymo mieste linkme.

1957 m. likvidavus verslines arteles „Mada“ tapo fabriku[3]. 1960 m. pastarojo žinion perėjo LTSR Lengvosios pramonės ministerijai priklausęs „Dangos“ siuvimo fabriko individualaus rūbų siuvimo cechas su 114 dirbančiųjų. 1960 m. pabaigoje „Mados“ fabrikui priklausė 33 individualaus rūbų siuvimo ir remonto dirbtuvės ir 2 priėmimo punktai, dirbo 679 žmonės“[4]; 1962 m. čia dirbo virš 1000 darbuotojų[5], o 1965 metų pabaigoje – „39 madų ateljė ir daugiau kaip 1200 darbuotojų“[6]. 1966 metų vasarą individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“ priklausė LTSR Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijai, kuri buvo įsteigta birželio 22 d.[7]

Pirmasis stambus objektas šiai įmonei buvo pastatytas 1962 m. (dab. Savanorių pr. 118). Kaip teigiama 1981 m. istoriniame fabriko tyrime: „Naujas cechas, įsikūręs trijų aukštų pastate, priminė ne madų ateljė, bet stambią įmonę. Pirmajame aukšte, erdvioje, moderniškai įrengtoje salėje įsikūrė užsakymų priimtuvė, pasimatavimo patalpos. Įrengta šioje ateljė siuvamų gaminių paroda. Antrame ir trečiame aukšte – gamybinės patalpos – vyriškų ir moteriškų rūbų siuvimo skyriai, kuriuose siuvami paltai, kostiumai, suknelės, palaidinės ir kiti lengvieji rūbai. Čia modistės gamina skrybėlaites, veikia specrūbų skyrius. Naujasis cechas ilgą laiką buvo pagrindė „Mados“ fabriko gamybinė bazė.“[8]

Septintame dešimtmetyje fabrikas plėtėsi pasistatydamas eilę architektūriškai neišraiškingų, pilkų statinių: 1963 m. atidarytas filialas K. Baršausko g. 64, Bajorų g. (buv. Stachanovičių g.) 8, 1964 m. Šančiuose, Sodų g. 20. Pastarajame „be stambios siuvyklos, pradėjo veikti „Tauro“ fabriko avalynės taisykla, „Vaivorykštės“ fabriko trikotažo cechai, didelė kirpykla“[9]. 1965 m. atidarytas naujas cechas Vilijampolėje, Mūšos g. 2, kur buvo „siuvami įvairių fasonų vyriški ir moteriški paltai bei kostiumai“[10]. Naujuose objektuose laipsniškai tobulinti vidiniai įmonių veikimo principai: „1964 m. pabaigoje „Mados“ fabrikas įdiegė naują aptarnavimo formą – užsakymai vyriškiems ir moteriškiems rūbams siūti priimami eilėje miesto audinių parduotuvių, kur nuolat budi sukirpėjai“[11].

1965 m. Juozapavičiaus pr. (buv. Kapsuko g.) „atidarytas „Mados“ fabriko eksperimentinis cechas. Jame atliekami tiriamieji darbai gerinant gamybos technologiją, kuriant naujus rūbų konstravimo metodus“[12].   1965 m. pabaigoje pradėta Laisvės al. 59 pastato rekonstrukcija (projekto vyr. inžinierė V. Poškienė, arch. V. Sprindys). Svarbu, jog tai buvo pirmasis „Mados“ fabrikui priklausęs objektas, kuriame galima pastebėti ryškesnes architektūrines ambicijas. Būdingame sovietinio modernizmo stilistikos objekte didesnis dėmesys kreiptas ir į vidaus funkcijas, tačiau siekta sukurti ir tikrą komfortą darbuotojams – „poilsio kampelius“[13]. Pastatas atidarytas 1967 metų sausio mėnesio pabaigoje[14]. Tų metų „Kauno tiesoje“ rašoma: „tai didelis, modernus cechas, turįs 280 darbo vietų, puikią didelę priimtuvę, valgyklą, medpunktą. Per parą čia klientams atliekama iki dviejų šimtų užsakymų.“[15] Laisvės alėjoje „Mados“ fabrikas 1969 m. atidarė ir dar vieną įmonei svarbų objektą – „vienintelę respublikoje aukščiausios klasės ateljė „Liuksas““[16]. Įdomu, kad čia bandyta sukurti savotišką sovietinės prabangos oazę: „skoningai ir patogiai įrengtos ateljė patalpos. Ji aprūpinta naujutėlaičiais įrengimais  bei mašinomis, geromis medžiagomis bei kailiais“[17].

1974 m. „Mada“ inicijavo dar vienas stambaus fabriko cecho Vytauto pr. 28 statybas. „Naujame ceche – 180 darbo vietų, o dvejose pamainose dirba 360 žmonių“[18]. Tokiu būdu, užsakomajam drabužių siuvimui skirti fabriko padaliniai pasklido visame mieste. Be stambiųjų siuvyklos cechų, 1985 m. fabrikui priklausė ir kelios dešimtys įvairiausio pobūdžio ateljė ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir rajonuose. Čia buvo priimami gyventojų užsakymai drabužiams, kepurėms, skrybėlaitėms, galanterijos dirbiniams, dekoratyviniams kilimėliams ir pan.

Palaipsniui „Mada“ tapo plačiai žinoma ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Kaip teigė patys fabriko darbuotojai: „Kaune pradėjo siūdintis rūbus Kapsuko, Kėdainių, Kaišiadorių, Šakių ir net Plungės, Ignalinos, Biržų bei daugelio kitų respublikos rajonų gyventojai. Lankydamiesi su savo modeliais parodų-apžiūrų metu, respublikos rajonuose madiečiai savo gaminiais užkariavo gyventojų simpatijas. Netgi nemažas skaičius vilniečių siuvosi rūbus Kaune. Pavyzdžiui, kauniečiams buvo užsakę pasiūti vaikiškus rūbelius I-ieji Vilniaus vaikų namai, Akademinis operos ir baleto teatras.“[19]

Vaidas Petrulis



[1] Tarybų Lietuva. 1950 liepos 9, p.

[2] Susivienijimo „Aušra“ istorija, t. 1. KAA, f. R-1176, ap. 1, b. 513, l. 30.

[3] Susivienijimo „Aušra“ istorija, t. 2. KAA, f. R-1176, ap. 1, b. 514, l. 3.

[4] Ibid., l. 4.

[5] Ibid., l. 6.

[6] Ibid., l. 9.

[7] Ibid., l. 11.

[8] Ibid., l. 6.

[9] Ibid., l. 7.

[10] Kauno tiesa, 1965 kovo 2

[11] Susivienijimo „Aušra“ istorija, t. 2., op. cit., l. 7.

[12] Ibid., l., 8.

[13] Kauno tiesa, 1966, gegužės 21

[14] Kauno tiesa, 1967, sausio  31

[15] Susivienijimo „Aušra“ istorija, t. 2., op. cit., l. 11.

[16] Ibid., l. 17.

[17] Kaune atidaryta aukščiausios klasės madų atelje “Liuksas”. Buitis, 1969, nr. 4, p. 8.

[18] Susivienijimo „Aušra“ istorija, t. 2., op. cit., l. 34.

[19] Ibid., l. 9.