„Gegužės pirmosios“ fabriko istorija prasidėjo 1940 m., sujungus kelias nacionalizuotas įmones. Kaip ir kiti, visą sovietinį laikotarpį veikę fabrikai, „Gegužės pirmoji“ nuolatos plėtėsi. Daugėjo patalpų ir darbuotojų, statistikoje užfiksuoti nuolat augantys produkcijos kiekiai. Procesą iliustruoja 1961 m. aktualijos, kuriomis dalinamasi miesto spaudoje: „Prijungus „Kovo 8-osios“ artelę ir Tekstilės-galanterijos kombinato viršutinio trikotažo gamybos cechus, įmonė išaugo – į mūsų kolektyvą įsiliejo 300 žmonių. (...) Šių cechų įrengimus perkėlėme į naują gamybinį korpusą Garliavoje. (...) Montuojami čia ir nauji įrengimai – Maskvos trikotažo mašinų gamyklos kolektyvas mums atsiuntė 30 naujų pusiau automatinių fanginių mezgimo mašinų. (...) Iš Ukrainos laukiame atsiunčiant dar 20 fanginių mašinų. (...) Kelis žmones išsiuntėme į Šiaulių „Verpsto“ fabriką, kad ten įsigytų pameistrio kvalifikaciją“[1]. Tuo metu viršutinį trikotažą gaminusiame fabrike iš viso dirbo apie 500 žmonių.[2]
1969 m. fabriko „techninis apginklavimas“ (taip mėgta įvardinti techninės įmonių bazės plėtimą) papildomas „apskritosiomis mezgimo mašinomis“[3]. Vėlyvuoju sovietmečiu fabrike veikė trys cechai: mezgimo ir siuvimo Vilijampolėje bei Garliavos mezgimo-siuvimo cechas J. Janonio g. 19. Garliavos mezgimo siuvimo cechas buvo pritaikytas moteriško asortimento gamybai, o Vilijampolės cechai gamino vaikišką ir moterišką trikotažą. Gaminiai vaikams sudarė daugiau negu pusę fabriko išleidžiamos produkcijos.
Fabriko produkcija buvo pristatoma vėlyvojo sovietmečio reklaminiuose lankstinukuose, kuriuose rašoma, kad fabrikas gamino „moteriškus megztukus, džemperius, sukneles ir komplektus: įvairiaspalvius kostiumėlius, megztukus, džemperiukus, ilgas šiltas kelnes darželinukams bei mokyklinio amžiaus vaikams, sportinius kostiumus vyrams. (...) Per metus mūsų fabrikas pagamina 2,7 milijono vilnonių, pusvilnonių, ir medvilninių trikotažo gaminių. Iš jų su raide „N“ vienas mln. vienetų, su raide „D“ – 20 tūkstančių vienetų. (...) Fabriko dailininkai-modeliuotojai kasmet sukuria 120-150 naujų modelių. Geriausieji jų pradedami gaminti masiškai. Tokiu būdu kasmet atnaujinama 75 % produkcijos.”[4] Fabriko gaminiai buvo eksportuojami į įvairias Tarybų Sąjungos vietas: Moldaviją, Ukrainą, Uzbekiją, Tadžikiją, Sachaliną, Kamčiatką ir kt.
Vaidas Petrulis
[1] Zandelis C. Septynmečio trečiaisiais. Kauno tiesa, 1961 sausio 6, p. 2.
[2] Gulbinskienė A., Černeckis V., Kežinaitis P. Kaunas. Jo praeitis, dabartis ir ateitis. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960, p. 95.
[3] Trikotažo fabrikas „Gegužės pirmoji“. Reklaminis lankstinukas. ~ 9 dešimtmetis.
[4] Ibid.