Vilnonių audinių fabrikas „Liteksas“ (Išlikęs) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Draugystės g. 19
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1970 - 1990
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gamybiniai, Fabrikas/Gamykla
Medžiagos: Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 2
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Audinių (tekstilės) pramonė, Pramonė (industrija), Pramonės architektūra, Pramonės įmonės, Pramoniniai rajonai, Tekstilė, Vilnonių audinių fabrikas „Liteksas“ Kaune
Teritorijos: „Litekso“ fabrikas, Vilnonių audinių fabrikas „Liteksas“ Kaune, Draugystės g. 19

Pirmoji „Litekso“ įmonė, buvo įkurta 1927 metais, ir iki 1940 m. veikė kaip akcinė bendrovė. Pirmosios sovietinės okupacijos metais fabrikas liko veikti be didesnių pokyčių. „Fabriko patalpos nėra patenkinamos, bet įmonė veikia gerai“[2] – teigiama 1941 m. tekstilės Tresto įmonių veikimo apžvalgoje. Į fabriką buvo siekiama perkelti įrangą ir iš kitų, likviduojamų įmonių: „Sunkumų yra su draskymo skyriumi, kurį Trestas numatęs padidinti perduodant vieną draskantį vilką iš kitos likviduojamos įmonėlės. Fabrikas galės be trūkumo veikti tik pastačius dar vieną verpimo agregatą iš kurios nors kaimo verpyklos“[3].

Karo ir pokario metais fabrikas tęsė vilnonių audinių gamybos tradicijas ir buvo viena iš šios srities svarbiausių įmonių mieste. Nors 1947 m. metais galima rasti žinių apie „itin prastą įmonės produkcijos kokybę“[4], tačiau po kelių metų „Liteksas“ pradedamas minėti ir pozityviuose kontekstuose. 1954 m. Maskvoje vykusioje parodoje, skirtoje įvertinti 1955 metais įdiegiamus gaminius, apie „Litekso“ produkciją atsiliepta itin palankiai: „didelę paklausą pirkėjų tarpe turi „Litekso“ fabriko drapai – „Lietuvos drapas“ ir moteriškas drapas „Saulutė“. Jie buvo pavaizduoti parodoje plačia spalvų gama ir susilaukė tiek apžiūros komisijos, tiek ir lankytojų  bendro pripažinimo.“[5]

1968-1970 m. „Litekso“ fabrikas išsikraustė į Lietuvos Pramonės statybos ir projektavimo instituto suprojektuotą naują teritoriją „pramoniniame Žaliakalnio rajone“[6]. Buvusi „Litekso“ teritorija buvo sujungta su „Kauno audiniais“. Tais pačiais 1970 m. prie pagrindinės įmonės prijungus buvusį vilnonių audinių fabriką „Spartuolis“, buvo įkurtas Vilnų apdirbimo gamybinis susivienijimas „Liteksas“. 1975 m. prijungiamos dar dvi įmonės – Kapsuko (dab. Marijampolės) vilnonių audinių fabrikas „Šešupė“ ir Kalvarijos verpimo fabrikas „Orija““[7]. 1977 m. vasario 1 d. atskiro gamybinio vieneto teisės suteiktos Kauno apdailos fabrikui[8]. 1977 m. Draugystės g. pradedama statyti nauja audykla ir administracinis korpusas. 1978 m. čia atidaromas audimo, o 1981 m. verpimo baras. 1981 m. sausio 1 d. prie susivienijimo prijungiama dar viena gimininga įmonė – Kretingos vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“[9]. Šis susivienijimas tapo „stambiausia Lietuvos TSR įmonė gaminanti vilnonius aparatinius audinius“ [10]. 1983 m. čia dirbo 3560 darbuotojų[11].

Pokario metais susiformavo fabriko asortimento kryptis – „pirmoje eilėje gaminti grynavilnius aukštos kokybės paltinius audinius ir drapus.“ 1960-1965 artikulų skaičius išaugo iki dešimties-dvylikos, pradėti realizuoti nauji grynavilniai moteriški audiniai.  Prie „Litekso“ prijungus kitus fabrikus išsiplėtė ir pusvilnonių audinių grupė, atsirado paltiniai audiniai skirti vaikams. Prijungus „Laisvę“ audiniai gaminti baldų pramonei[12]. Sovietinės epochos pabaigoje per metus įmonėje būdavo pagaminama „apie 40 pavadinimų ir 350 spalvinių variantų audinių. „Litekso“ asortimentą be rūbams skirtų audinių dar papildo pledai, audiniai baldams, pamušaliniai – įdėklams bei avalynei skirti audiniai“[13]. Produkcija buvo siunčiama „į visas Tarybų sąjungos respublikas“[14].

Nepaisant didelių užmojų, kaip ir visoje sovietinėje sistemoje, kokybės požiūriu būta daug problemų: „susivienijime kasmet gamyboje įsisavinami netechnologiški (t.y. sunkiai pagaminami) audiniai. O tai ženklas, kad blogai savo funkcijas atlieka eksperimentinis cechas. 1985 m. buvo sunkumų gaminant „Gaurę“, „Eglę“ bei „Varduvą“, o šiais metais išryškėjo, kad reikia keisti pynimus bei žaliavą audiniams „Deimena“, „Kaunas“, „Valdonė“, „Varpas“.“[15]

Vaidas Petrulis



[1] Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. Pašto valdybos leidinys, p. 116.

[2] Darbininkų pasitarimo …, 1941. LCVA, f. R-309, ap. 1, b. 2, l. 13.

[3] Ibid.

[4] Ministerijos kolegijos posėdžiu protokolai, 1947–1951. LCVA, f. R-309, ap. 1, b. 34, l. 90.

[5] Nauji audiniai. Kauno tiesa, 1954 spalio 29, p. 1.

[6] Susirašinėjimas su LTSR Lengvosios pramonės ministerija..., 1967. KAA, f. R-325, ap. 1, b. 326, l. 163.

[7] Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“. Reklaminis leidinys, [1983?].

[8] Lietuvos TSR Lengvosios pramonės ministerijos įsakai, 1978. LCVA,R-152,1,1825, l. 27.

[9] Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“. Reklaminis leidinys, [1983?].

[10] Liteksas. Reklaminis leidinys. Kaunas, 1987.

[11] Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“. Reklaminis leidinys, [1983?].

[12] Pagal: Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“. Reklaminis leidinys, [1983?].

[13] Liteksas. Reklaminis leidinys. Kaunas, 1987.

[14] Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius: Mokslas, 1981, p. 50.

[15] Lietuvos TSR Lengvosios pramonės ministerijos kolegijos posėdžių protokolai, 1986. LCVA, f. R-152, ap. 1, b. 3432, l. 54.