Punskas – vienas lietuviškiausių miestų, Lenkijai atitekęs po Vilniaus krašto okupacijos 1920 metais. Iki šiol didžioji dalis Punsko gyventojų (apie 75 proc.) yra lietuviai, čia veikia lietuviškos kultūros įstaigos, spaustuvė, leidykla. Pirmoji bažnyčia Punske buvo medinė, pastatyta 1597 m., tačiau 1772 m. sudegė. Nauja bažnyčia taip pat medinė buvo pastatyta 1868.

Dabartinė, iš lauko akmenų ir plytų, dalinai tinkuota bažnyčia sumūryta 1881 m. vaizdingoje vietoje, ant ežero kranto. Bažnyčios statyba rūpinosi ir darbams vadovavo kunigas Kazimieras Jonkaitis, tačiau mirė nespėjus bažnyčios visiškai įrengti. Bažnyčios sienoje yra įmūryta kun. K. Jonkaičio paminklinė lenta. Šventovės įrengimą užbaigė jo įpėdinis – kun. Simonas Narkevičius, kuris trinavėje bažnyčios erdvėje pastatė penkis altorius, sakyklą ir vargonus, šventorių aptvėrė mūrine tvora. Naujoji bažnyčia pašventinta 1887 m. jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun vardas. Bažnyčiai vadovavęs kun. Motiejus Simonaitis altorių pakeitė ąžuoliniu, neogotikos stiliaus, papuošė iš užsienio parvežtomis skulptūromis.[1]

Neogotikinė bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su transeptu ir apside bei dviem, keturių tarpsnių bokštais (bokštų aukštis 35 m.). Kairiajame bokšte įrengta varpinė. Bokštų apatinio tarpsnio smailiaarkėse nišose įstatytos skulptūros, antrojo tarpsnio kraštus rėmina kampiniai piliastrai pereinantys į pinaklius. Bokštų mūrinė dalis užsibaigia trikampiais frontonėliais, išdėstytais po vieną visose keturiose pusėse, ir smailiais šalmais.  Tarp bokštų – lėkštas trikampis frontonas papuoštas maža rozete ir rutuliu su kryžiumi. Bažnyčios fasadus skaido įprastas neogotikinių bažnyčių elementas – laiptuoti kontraforsai, smailiaarkiai langai. Pagrindinio fasado centre –smailiaarkis portalas įrėmintas šoninių kontraforsų.

Renata Kilinskaitė