Iki Liublino unijos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausęs Siemiatyčės miestelis žinomas nuo XV a., 1542 m. jam suteiktos miesto teisės. Pirmoji parapinė bažnyčia Semiatyčėje buvo pastatyta Mykolo Kmito Sudimantaičio iniciatyva XV a. viduryje. Priešais turgaus iki šių dienų išlikusi XVII a. pradžioje LDK didžiojo kanclerio Leono Sapiegos funduota barokinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia, su vėliau, XVIII a. pirmojoje pusėje, pristatyta varpine ir misionierių vienuolyno kompleksu.

Bažnyčia vienabokštė, stačiakampio plano, bazilikinio tūrio, trijų navų su pusapvale apside. Puošnus pagrindinis fasadas dviejų tarpsnių su trikampiu, laužytu karnizu užbaigtu frontonu. Virš frontono kyla neaukštas bokštelis su laikrodžiu, šoniniais suporintais piliastrais ir aukštu antablementu. Bokštas užsibaigia tipišku barokiniu šalmu. Pagrindinio fasado pirmąjį tarpsnį puošia suporintos dorėninio orderio kolonos. Antrajame tarpsnio centre –  dekoratyvus balkonėlis su ažūrine tvorele, iš šonų suporintos kolonos, obeliskai. Šoninius fasadus skaido piliastrai.

Žema, vieno tarpsnio, į šventoriaus tvorą įkomponuota vėlyvojo baroko varpinė atkartoja bažnyčios siluetą. Kraštai dekoruoti pilioriais, išgaubtų sienų įspūdį sustiprina laužytas karnizas. Bažnyčiai iš dešinės glaudžiasi rokoko stilistikos 1725-1744 metais pagal Carl Antoni Bay projektą statytas misionierių vienuolynas. Centrinio vienuolyno korpuso ir fligelių plokštumos suskaidytos ritmiškai atsikartojančiais dorėninio orderio pilioriais, laužytas karnizas paryškina vėlyvajam barokui būdingas lenktas, banguojančias linijas, dviaukščiai fligeliai užsibaigia unikaliais puscilindrio formos frontonais, centrinio korpuso – klasikiniu, trikampiu.

Renata Kilinskaitė