Tykocin miestelis vienas geriausiai išlikusių buvusios Lietuvos Didžosios Kunigaikštystės miestelių. Nuo XI a. minima Mazovijos ir augančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio gyvenvietė miesto teises gavo 1425 m. Miestelyje išlikusi autentišką XVII a. urbanistinė struktūra, su stačiakampio formos aikštę priešais bažnyčia, sinagogų kompleksas su 1642 metais statyta Didžiąja sinagoga, akmenimis grįstos gatvės, įspūdinga netipinių formų barokinės bažnyčios ir misionierių vienuolyno ansamblis su šalia įkomponuotais XVII a. vid. statybos karinio alumnato pastatais, kur būdavo globojami LDK kariūnai, miesto pakraštyje įsikūręs XVIII a. Bernardinų vienuolynas su bažnyčia.

Vėlyvojo baroko stilistikos Švč. Trejybės bažnyčia statyta 1742-1750 metais, dviem etapais: pirmiausia, 1742 metais pradėta pačios bažnyčios statyba, vėliau 1748 metas pristatyti du vienodu atstumu nuo pagrindinio pastato fasado atitolę bokštai, sujungti su pastatu gaubtos formos trijų fragmentų arkine siena. Tokia bazilikos tipo bažnyčios pagrindinio fasado kompozicija suteikia statiniui ypatingo puošnumo, sukuriant prabangių dvaro rūmų iliuziją. Bažnyčios statybas fundavo Jonas Klemensas Branickis, darbams vadovavo architektas Janas Henrikas Klemmas. Bažnyčios interjerą puošia XVIII a. vidury tapytos Sebastiano Ecksteino freskos, vėlyvojo baroko paauksuotas Didysis altorius.

Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinio tūrio su šiek tiek žemesne už centrinę navą presbiterija. Navos ir presbiterijos susikirtimo centre – puošnus bokštelis-signetė. Bažnyčia dekoruota ritmingais piliastrų atsikartojimais, plačiu antablementu, dekoratyviomis vazomis. Pagrindinis fasadas dviejų tarpsnių, portalas pabrėžtas piliastrais. Antrajame tarpsnyje virš portalo – langas. Bokštai dviejų tarpsnių, užapvalintais kampais. Pirmieji tarpsniai pratęsia pagrindinio bažnyčios fasado raišką, antruosiuose tarpsniuose – pusapskričių arkų langai su piliastrais iš kraštų. Bokštus vainikuoja išlenkti barokiniai šalmai su kryžiais.

Renata Kilinskaitė