Tykocino pilis buvo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rezidencija. Ant Narevo upės kranto, porą kilometrų nuo pasienio miestelio atitolusioje Tykocin piliavietėje pirmosios, medinės, pilies statybos prasidėjo 1433 m. Vilniaus ir Trakų vaivados Jono Goštauto iniciatyva.

1542 m. mirus paskutiniam Goštautų dinastijos palikuoniui, pilis atiteko Žygimantui senajam, kuris ją 1560 perdavė sūnui Žygimantui Augustui. Šio valdovo iniciatyva pradėti naujos, mūrinės, gynybinio-reprezentacinio tipo pilies statybos darbai, kuriems vadovavo karališkasis architektas, karo inžinierius Hiob Bretfus. Tai tipiška renesansinė pilis, turėjusi tiek gynybinę, tiek gyvenamąją - reprezentacinę funkciją, buvusi įtakingų valdovų ir didikų rezidencija. Penkiakampio formos pilies komplekso perimetras aptvertas mūrine tvora, su gynybiniais bokštais kampuose.

Naujai išaugęs pilies pastatų kompleksas galėjo pasigirti Abiejų tautų respublikoje didžiu išsiskiriančiais biblioteka, arsenalu, lobynu, žirgynu. 1565 m. iš Vilniaus čia buvo perkelta karališkoji biblioteka ir archyvas, monetų kalykla, buvo įsteigta muitinė. Arsenale buvo saugoma didelė dalis valstybės karinės amunicijos. Pilies kompozicinė struktūra pakeista 1611-1632, jos planą papildant bastioninės fortifikacijos elementais. Darbus prižiūrėjo Kristupas Viesiolovskis. Dar kartą pilis rekonstruota 1698 m., ją valdant Stefanui Černeckiui.

Tykocino pilis pasižymi ypatinga istorine verte – iki pat XVII a. čia buvo žymi LDK didikų ir karalių rezidencija. Pilyje gyveno Zigmanto Vazos šeima, čia apie metus praleido Žygimanto Augusto palaikai, prieš perkeliant juos į Krokuvą, pilyje slėpėsi, o vėliau mirė Lietuvos didysis etmonas Janušas Radvila.

Autentiška pilis yra nunykusi, išlikę tik mišraus lauko riedulių ir raudonų plytų mūro pamatų fragmentai. XVIII amžiuje pilis sudegė, vėliau buvo nuplauta potvynio metu, likę pilies akmenys vokiečių buvo panaudoti kelių tiesimui Pirmoje pasaulinio karo metais. XVIII amžiuje sugriauta pilis privačių verslininkų iniciatyva pradėta atstatinėti 2002 metais, čia įkuriant restoraną ir viešbutį. 

Renata Kilinskaitė