Volnos cerkvė
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Volnos Švenčiausios Trejybės cerkvė – vienas gražiausių Vilniaus baroko pavyzdžių, su išlikusiomis autentiškomis XVIII a. antrosios pusės interjero detalėmis: altoriumi, sakykla, skulptūromis. Nuo seno Volnoje buvo įsikūrę Bazilijonų ordino vienuoliai, kurie čia gyveno iki pat XIX a. pirmosios pusės. 1768 m. statyti maldos namai buvo skirti unitams,  statybas fundavo Domoslavskiai. Nuo XIX a. šventovė perduota stačiatikiams, čia įsikūrė cerkvė.<a title="" href="file:///C:/Users/renren/Desktop/tekstas%20pristatymui.docx#_ftn1">[1]</a></p>
<p style="text-align: justify;">Bažnyčia stačiakampio plano su pusapvale apside, koplyčia ir zakristija. Stogas skardos, virš presbiterijos iškilęs nedidelis bokštelis. Bažnyčią šonuose rėmina du į viršų siaurėjantys bokštai, užbaigti paauksuotais šalmais su kryžiais. Tarp jų įsiterpęs išgaubtas frontonas su laužytu karnizu. Pagrindinį fasadą skaido laiptuoti kontraforsai – žymintys apatinį bokštų tarpsnį ir fasado vidurinę dalį. Dinamišką fasado siluetą pabrėžia banguotas antablementas. Virš portalo ir lango – herbas. Koplyčia taip pat dekoruota laiptuotais kontraforsais, užsibaigia barokiniu atiku su voliutomis iš šonų. Bažnyčia tinkuota baltai. </p>
<p style="text-align: justify;"><em>Renata Kilinskaitė</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="file:///C:/Users/renren/Desktop/tekstas%20pristatymui.docx#_ftnref1">[1]</a> Vadovas po Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Vilnius:2012, p. 387</p>
</div>
</div>
Adresas: Volna, Baltarusija
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1768
Laikotarpis: LDK, Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 11

Volnos Švenčiausios Trejybės cerkvė – vienas gražiausių Vilniaus baroko pavyzdžių, su išlikusiomis autentiškomis XVIII a. antrosios pusės interjero detalėmis: altoriumi, sakykla, skulptūromis. Nuo seno Volnoje buvo įsikūrę Bazilijonų ordino vienuoliai, kurie čia gyveno iki pat XIX a. pirmosios pusės. 1768 m. statyti maldos namai buvo skirti unitams,  statybas fundavo Domoslavskiai. Nuo XIX a. šventovė perduota stačiatikiams, čia įsikūrė cerkvė.[1]


Bažnyčia stačiakampio plano su pusapvale apside, koplyčia ir zakristija. Stogas skardos, virš presbiterijos iškilęs nedidelis bokštelis. Bažnyčią šonuose rėmina du į viršų siaurėjantys bokštai, užbaigti paauksuotais šalmais su kryžiais. Tarp jų įsiterpęs išgaubtas frontonas su laužytu karnizu. Pagrindinį fasadą skaido laiptuoti kontraforsai – žymintys apatinį bokštų tarpsnį ir fasado vidurinę dalį. Dinamišką fasado siluetą pabrėžia banguotas antablementas. Virš portalo ir lango – herbas. Koplyčia taip pat dekoruota laiptuotais kontraforsais, užsibaigia barokiniu atiku su voliutomis iš šonų. Bažnyčia tinkuota baltai. 


Renata Kilinskaitė




[1] Vadovas po Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Vilnius:2012, p. 387


Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.
Volnos cerkvė. 2015 m., R. Kilinskaitės nuotr.