Gyvenamasis namas buvo suformuotas iš šiaurės ir pietų korpusų. XV a. pab. – XVI a. pirmoje pusėje pastatytas vienaukštis 2 patalpų šiaurės korpusas su rūsiu, kuris XVI a. vid. pailgintas į kiemo gilumą. XVI a. pabaigoje išmūrytas pietų korpusas ir tvora prie gatvės. XVII a. pastatyta aukštesnė tvora, virš vartų buvo padarytos nišos[1].
XVIII amžiuje šiaurės korpusas patyrė gaisrą ir buvo atstatytas iš dalies mediniu 2-uoju aukštu, o amžiaus pabaigoje šiaurės ir pietų korpusus iš rytų pusės sujungė medinis pastatas[2]. XIX a. antroje pusėje iš gatvės pusės buvo prijungtas vakarinis korpusas, kuris 1946 metais įlūžus stogui nugriautas, paliekant tvoros sieną[3].
Pastatas priklauso gotikos ir iš dalies renesanso laikotarpiui, jį sudaro du beveik lygiagretūs atskiri korpusai, šonais prisiglaudę prie kitų Arklių gatvės rytų pusės pastatų. Korpusai dviaukščiai, pastatyti ištinkuoto bei padengto čerpėmis mūro su aukštais vienašlaičiais frontonais. Daugelis abiejų korpusų pirmojo aukšto patalpų turi cilindrinius skliautus. Šiaurės korpuso gatvės fasade buvo restauruotas gotikinis mūras, kurio rasta ir kiemą nuo gatvės skiriančios tvoros apatinėje dalyje[4]. Pastarieji statinio elementai priskiriami vertingiausioms jo savybėms.
Brigita Tranavičiūtė
[1] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.
[2] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 50.
[3] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 47.
[4] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.