Pastatas Arklių g. 4
<p style="text-align: justify;">Gyvenamasis namas buvo suformuotas iš šiaurės ir pietų korpusų. XV a. pab. – XVI a. pirmoje pusėje pastatytas vienaukštis 2 patalpų šiaurės korpusas su rūsiu, kuris XVI a. vid. pailgintas į kiemo gilumą. XVI a. pabaigoje išmūrytas pietų korpusas ir tvora prie gatvės. XVII a. pastatyta aukštesnė tvora, virš vartų buvo padarytos nišos<a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"> XVIII amžiuje šiaurės korpusas patyrė gaisrą ir buvo atstatytas iš dalies mediniu 2-uoju aukštu, o amžiaus pabaigoje šiaurės ir pietų korpusus iš rytų pusės sujungė medinis pastatas<a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftn2">[2]</a>. XIX a. antroje pusėje iš gatvės pusės buvo prijungtas vakarinis korpusas, kuris 1946 metais įlūžus stogui nugriautas, paliekant tvoros sieną<a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Pastatas priklauso gotikos ir iš dalies renesanso laikotarpiui, jį sudaro du beveik lygiagretūs atskiri korpusai, šonais prisiglaudę prie kitų Arklių gatvės rytų pusės pastatų. Korpusai dviaukščiai, pastatyti ištinkuoto bei padengto čerpėmis mūro su aukštais vienašlaičiais frontonais. Daugelis abiejų korpusų pirmojo aukšto patalpų turi cilindrinius skliautus. Šiaurės korpuso gatvės fasade buvo restauruotas gotikinis mūras, kurio rasta ir kiemą nuo gatvės skiriančios tvoros apatinėje dalyje<a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftn4">[4]</a>. Pastarieji statinio elementai priskiriami vertingiausioms jo savybėms.</p>
<p style="text-align: justify;"> <em>Brigita Tranavičiūtė</em></p>
<div><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftnref1">[1]</a> Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftnref2">[2]</a> A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 50.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftnref3">[3]</a> Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 47.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/I%20tomas/4.%20Namas,%20Arkliu%20g.%204/Tekstas%20Arkliu%20g.%204.docx#_ftnref4">[4]</a> Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.</p>
</div>
</div>
Adresas: Arklių g. 4, Vilnius
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 4
Susiję objektai
Myro pilis
Myro pilis
1500 - 1600
Bernardinų vienuolynas Gardine
Bernardinų vienuolynas Gardine
1580 - 1853
Nesvyžiaus Radvilų pilis
Nesvyžiaus Radvilų pilis
1581 - 1604
Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia
Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia
1615 - 1767
Vilniaus alumnatas
Vilniaus alumnatas
1582 - 1622
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
1251 - 1801
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas
1620 - 1631
Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos medicinos ir formacijos istorijos muziejus)
Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos medicinos ir formacijos istorijos muziejus)
Zabielų namas Kaune
Zabielų namas Kaune
Namas Kaune, Vilniaus g. 11
Namas Kaune, Vilniaus g. 11
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolyno kompleksas
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolyno kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 4
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 4
Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai
Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai
Pastato Rotušės a. 29, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Rotušės a. 29, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Vilniaus g. 11, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Vilniaus g. 11, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai
Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai
Biala Podlaska dvaro rūmai
Biala Podlaska dvaro rūmai
1622 - 1740
Zaslavlio Kristaus Atsimainymo cerkvė (buv. Evangelikų reformatų bažnyčia)
Zaslavlio Kristaus Atsimainymo cerkvė (buv. Evangelikų reformatų bažnyčia)
Pastatas Stiklių g. 4
Pastatas Stiklių g. 4
Pastatas Arklių g. 16
Pastatas Arklių g. 16
Vėluvos (Znamensko) šv. Jokūbo bažnyčia
Vėluvos (Znamensko) šv. Jokūbo bažnyčia
1260 - 1280
1 25

Gyvenamasis namas buvo suformuotas iš šiaurės ir pietų korpusų. XV a. pab. – XVI a. pirmoje pusėje pastatytas vienaukštis 2 patalpų šiaurės korpusas su rūsiu, kuris XVI a. vid. pailgintas į kiemo gilumą. XVI a. pabaigoje išmūrytas pietų korpusas ir tvora prie gatvės. XVII a. pastatyta aukštesnė tvora, virš vartų buvo padarytos nišos[1].


 XVIII amžiuje šiaurės korpusas patyrė gaisrą ir buvo atstatytas iš dalies mediniu 2-uoju aukštu, o amžiaus pabaigoje šiaurės ir pietų korpusus iš rytų pusės sujungė medinis pastatas[2]. XIX a. antroje pusėje iš gatvės pusės buvo prijungtas vakarinis korpusas, kuris 1946 metais įlūžus stogui nugriautas, paliekant tvoros sieną[3].


Pastatas priklauso gotikos ir iš dalies renesanso laikotarpiui, jį sudaro du beveik lygiagretūs atskiri korpusai, šonais prisiglaudę prie kitų Arklių gatvės rytų pusės pastatų. Korpusai dviaukščiai, pastatyti ištinkuoto bei padengto čerpėmis mūro su aukštais vienašlaičiais frontonais. Daugelis abiejų korpusų pirmojo aukšto patalpų turi cilindrinius skliautus. Šiaurės korpuso gatvės fasade buvo restauruotas gotikinis mūras, kurio rasta ir kiemą nuo gatvės skiriančios tvoros apatinėje dalyje[4]. Pastarieji statinio elementai priskiriami vertingiausioms jo savybėms.


 Brigita Tranavičiūtė



[1] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.


[2] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 50.


[3] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 47.


[4] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 99.


Namo Arklių g. 4 pietinio korpuso gatvės fasadas. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma, KTU ASI archyvas.
Namo Arklių g. 4 pietinio korpuso gatvės fasadas. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma, KTU ASI archyvas.
Namas su tvora. Pietų korpusas. Šiaurės vakarų fasadas. Nuotr. aut. A. Gendrėnienė, 2010 07 16, nr. FF 20.  Iš KPD KVR internetinio psl.
Namas su tvora. Pietų korpusas. Šiaurės vakarų fasadas. Nuotr. aut. A. Gendrėnienė, 2010 07 16, nr. FF 20. Iš KPD KVR internetinio psl.
Namas su tvora. Tvora. Anga ir nišos. Nuotr. aut. A. Gendrėnienė, 2010 07 16, nr. FF 43.  Iš KPD KVR internetinio psl.
Namas su tvora. Tvora. Anga ir nišos. Nuotr. aut. A. Gendrėnienė, 2010 07 16, nr. FF 43. Iš KPD KVR internetinio psl.
Namo planas Arklių g. 4, 1977, KTU ASI archyvas
Namo planas Arklių g. 4, 1977, KTU ASI archyvas