1961 metais šį kompleksą suprojektavo architektas L. Kazarinskis ir konstruktorė S. Kovarskaja. Tačiau tuometinės S.Nėries vidurinės mokyklos sporto kompleksas buvo pastatytas tik 1964 metais, prijungus jį prie senesnio 4 aukštų mokyklos pastato buvusio ties Vilniaus ir Dominikonų gatvių sankryža. Senasis pastatas liko kieme užstotas naujojo, abu buvo sujungti dengta perėja[1].

Pagrindinis ilgasis korpuso priestatas (tęsiasi 100 metrų) pastatytas pagal Vilniaus gatvę, o trumpesnis korpusas (41 metras) stačiu kampu užlenktas pagal Trakų gatvę. Priestato planas buvo sudarytas iš trijų dalių – sporto salės, rekreacijos ir mokomųjų dirbtuvių korpuso bei administracijos korpuso su biblioteka, archyvu, radijo mazgu ir aktų sale[2].

Pastatas yra dviaukštis, plokščiu stogu. Pirmame aukšte ir dirbtuvių korpuso antrame aukšte buvo įrengtos klasės. Sporto ir aktų salės buvo suprojektuotos antrame pastato aukšte. Pastarosios buvo perdengtos gelžbetonio sijomis. Viso priestato konstrukcijas sudarė plytų sienos, perdengtos gelžbetoniniais perdengimais[3].

Anot sovietinės architektūros specialistų, pastato architektūra santūri, nes fasaduose išreikšta funkcija. Administracinę pastato dalį pabrėžia didesnis korpuso aukštis ir pirmojo aukšto kolonada, kuri akcentuoja pagrindinį įėjimą. Sporto korpuso pirmo ir antro aukštų langus juosia gerokai ištrauktas reljefiškas rėmas, kuris paryškina fasado plastiką[4]. Sovietmečiu pagrindiniais šio korpuso privalumu buvo laikomas jo santūrumas, darnios proporcijos, plastiškumas ir suderinamumas su istoriškai susiklosčiusia Vilniaus Senamiesčio aplinka.

Brigita Tranavičiūtė