Koplytėlė stovi S. Konarskio ir Jovaro gatvių kampe, aptverta mūro stulpelių ir geležinių strypų tvora. Koplyčia yra trikampio plano, 3 aukštų, 7 metrų aukščio statinys su viršuje esančia Šv. Jackaus (Hiacinto) skulptūra, kuri siekia 2 metrų aukštį ir sveria 130 kilogramų. Aukštus skiria karnizai su stogeliais, kampus paryškina piliastrai. Pirmas aukštas masyvus, su negiliomis nišomis, o antras ir trečias aukštai – ažūriniai. Nišų ir angų sąramos segmentinės arba vingiuotos, antro aukšto piliastrų pjedestalai panašūs į voliutus[1].
Medinė koplytėlė buvo pastatyta dar 1501 metais siekiant pažymėti brolių dominikonų atvykimą į Vilnių[2]. Teigiama, jog tuo metu Vilnius dar neturėjo miesto sienos, todėl koplytėlės pastatymas šioje vietoje nebuvo atsitiktinis, nes Šv. Hiacintas buvo laikomas keliautojų globėju. Manoma, jog koplyčia buvo skirta pasimelsti keliautojams, susirengusiems į tolimas keliones. Tą patvirtintų ir šventojo skulptūra, kuri veidu atsisukusi į senamiesčio pusę, tarsi, išlydėdama išvykstančiuosius[3].
1762 metais koplyčia buvo pastatyta nauja iš plytų, joje stovėjusi Šv. Jackaus Dominyko skulptūra. XIX a. viduryje Vilniaus albumo (1842-1862 m) leidėjo Jono Kazimiero Vilčinsko ir kitų vilniečių dotacijomis koplyčia perstatyta, o 1901 metais buvo restauruota – ant koplyčios užkelta skulptoriaus B. Balzukevičiaus darbo varinė 2 metrų aukščio Šv. Jackaus Dominyko skulptūra[4]. Skulptūra priskiriama barokiniam stiliui.
Brigita Tranavičiūtė
[1] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 106.
[2] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 21.
[4] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 54.
![<p style="text-align: justify;">Koplytėlė stovi S. Konarskio ir Jovaro gatvių kampe, aptverta mūro stulpelių ir geležinių strypų tvora. Koplyčia yra trikampio plano, 3 aukštų, 7 metrų aukščio statinys su viršuje esančia Šv. Jackaus (Hiacinto) skulptūra, kuri siekia 2 metrų aukštį ir sveria 130 kilogramų. Aukštus skiria karnizai su stogeliais, kampus paryškina piliastrai. Pirmas aukštas masyvus, su negiliomis nišomis, o antras ir trečias aukštai – ažūriniai. Nišų ir angų sąramos segmentinės arba vingiuotos, antro aukšto piliastrų pjedestalai panašūs į voliutus<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Medinė koplytėlė buvo pastatyta dar 1501 metais siekiant pažymėti brolių dominikonų atvykimą į Vilnių<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftn2">[2]</a>. Teigiama, jog tuo metu Vilnius dar neturėjo miesto sienos, todėl koplytėlės pastatymas šioje vietoje nebuvo atsitiktinis, nes Šv. Hiacintas buvo laikomas keliautojų globėju. Manoma, jog koplyčia buvo skirta pasimelsti keliautojams, susirengusiems į tolimas keliones. Tą patvirtintų ir šventojo skulptūra, kuri veidu atsisukusi į senamiesčio pusę, tarsi, išlydėdama išvykstančiuosius<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftn3">[3]</a>. </p>
<p style="text-align: justify;">1762 metais koplyčia buvo pastatyta nauja iš plytų, joje stovėjusi Šv. Jackaus Dominyko skulptūra. XIX a. viduryje Vilniaus albumo (1842-1862 m) leidėjo Jono Kazimiero Vilčinsko ir kitų vilniečių dotacijomis koplyčia perstatyta, o 1901 metais buvo restauruota – ant koplyčios užkelta skulptoriaus B. Balzukevičiaus darbo varinė 2 metrų aukščio Šv. Jackaus Dominyko skulptūra<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftn4">[4]</a>. Skulptūra priskiriama barokiniam stiliui.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Brigita Tranavičiūtė</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftnref1">[1]</a> Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 106.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftnref2">[2]</a> Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 21.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftnref3">[3]</a> J. Blažiūnas, Šv. Hiacintas. Bernardinai, 2011 m. rugpjūčio 17 d. [Žiūrėta 2016 03 18]. Prieiga per internetą: <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-08-17-sv-hiacintas/7107">http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-08-17-sv-hiacintas/7107</a>.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/8.%20Koplytele,%20basanaviciaus%20ir%20jovaro%20g.%20kampas/koplycia.docx#_ftnref4">[4]</a> A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 54.</p>
</div>
</div>](https://autcserver.baco.lt/api/images/heritage/24E4EB6B-8E06-4278-AE3A-28F21BA916E6)
