Pirklių klubo pastatas
(Išlikęs
, k.k.v.r.
15799
)
<p style="text-align: justify;">Triaukščio pastato, esančio Gedimino pr. ir J. Tumo – Vaižganto gatvių kampe, statybas datuojamas 1912 – 1913 metais, koordinavo architektas A. Parkovskis. Iš pradžių pastatas buvo skirtas pramonės ir prekybos atstovų susirinkimas, pirmame aukšte veikė prekybinės patalpos, todėl jam prigijo „pirklių klubo“ pavadinimas<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftn1">[1]</a>. Tačiau 1933 metais pastatą nusipirko lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos  ligoninė, o antrosios sovietinės okupacijos metais jame įsikūrė Vilniaus miesto LDT vykdomasis komitetas. Šiam tikslui 1947 metais įvykdyta pastato rekonstrukcija (arch. V. Mikučianis), 1979 metais nudažyta pastato išorė, cokolis aptaisytas granito plokštėmis<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Manoma, kad netaisyklingos kampinės formos pastato statybos planą padiktavo XX a. pr. susiklosčiusi projektavimo praktika, be to, šiuo laikotarpiu kampiniai gatvių namai dažnai turėjo bokštelius ir erkerius. Nors Pirklių klubo pastato bokštelis neatliko praktinės reikšmės, tačiau buvo kompozicinis centras ir kvartalo architektūrinė dominantė. Bokštelio viršuje buvo pastatyta statula, kuri po 1947 metų rekonstrukcijos pašalinta<a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftn3">[3]</a>. Pastatas laikomas vieninteliu Vilniaus vėlyvojo modernizmo krypties statiniu. </p>
<p style="text-align: justify;"><em>Brigita Tranavičiūtė</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftnref1">[1]</a>   A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 224.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftnref2">[2]</a> Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 351.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///D:/AUTC/II%20tomas/papild/3.%20papild.%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas/tekstas%20Miesto%20vykdomasis%20komitetas.docx#_ftnref3">[3]</a> N. Lukšonytė, Visuomeninis moderno pastatas Vilniuje, Statyba ir architektūra, 1981, nr. 6, p. 23.</p>
</div>
</div>
Adresas: Gedimino pr./J. Tumo-Vaižganto g. 35/1, Vilnius
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: A. Parkovskis, V. Mikučianis
Metai: 1912
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Prekybiniai, Parduotuvė / Krautuvė / Krautuvių eilė, Administraciniai, Kiti
Medžiagos: Kitos medžiagos
Nuotraukos: 8

Triaukščio pastato, esančio Gedimino pr. ir J. Tumo – Vaižganto gatvių kampe, statybas datuojamas 1912 – 1913 metais, koordinavo architektas A. Parkovskis. Iš pradžių pastatas buvo skirtas pramonės ir prekybos atstovų susirinkimas, pirmame aukšte veikė prekybinės patalpos, todėl jam prigijo „pirklių klubo“ pavadinimas[1]. Tačiau 1933 metais pastatą nusipirko lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos  ligoninė, o antrosios sovietinės okupacijos metais jame įsikūrė Vilniaus miesto LDT vykdomasis komitetas. Šiam tikslui 1947 metais įvykdyta pastato rekonstrukcija (arch. V. Mikučianis), 1979 metais nudažyta pastato išorė, cokolis aptaisytas granito plokštėmis[2].


Manoma, kad netaisyklingos kampinės formos pastato statybos planą padiktavo XX a. pr. susiklosčiusi projektavimo praktika, be to, šiuo laikotarpiu kampiniai gatvių namai dažnai turėjo bokštelius ir erkerius. Nors Pirklių klubo pastato bokštelis neatliko praktinės reikšmės, tačiau buvo kompozicinis centras ir kvartalo architektūrinė dominantė. Bokštelio viršuje buvo pastatyta statula, kuri po 1947 metų rekonstrukcijos pašalinta[3]. Pastatas laikomas vieninteliu Vilniaus vėlyvojo modernizmo krypties statiniu. 


Brigita Tranavičiūtė


 




[1]   A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 224.


[2] Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius, 1988, p. 351.


[3] N. Lukšonytė, Visuomeninis moderno pastatas Vilniuje, Statyba ir architektūra, 1981, nr. 6, p. 23.


Pirklių klubo pastatas. Vaizdas iš pietryčių pusės. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma. KTU ASI archyvas.
Pirklių klubo pastatas. Vaizdas iš pietryčių pusės. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma. KTU ASI archyvas.
Suapvalintas pietryčių kampas su II-o a. gembinės konstrukcijos balkonu ir modijonais. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF88. Iš KPD KVR internetinio psl.
Suapvalintas pietryčių kampas su II-o a. gembinės konstrukcijos balkonu ir modijonais. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF88. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr. - J. Tumo-Vaižganto g. 35/1. Pietryčių kampo bokštelis. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF7. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr. - J. Tumo-Vaižganto g. 35/1. Pietryčių kampo bokštelis. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF7. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr.-J. Tumo - Vaižganto g. 35/1. Rytų fasadas. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF1. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr.-J. Tumo - Vaižganto g. 35/1. Rytų fasadas. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF1. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr.-J. Tumo - Vaižganto g. 35/1. Rytų fasadas. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF4. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pastatas Gedimino pr.-J. Tumo - Vaižganto g. 35/1. Rytų fasadas. Nuotr. aut. E. Slušnis, 2008-09-03, nr. FF4. Iš KPD KVR internetinio psl.
Istorizmo ir vėlyvojo moderno rytų fasadas. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF87. Iš KPD KVR internetinio psl.
Istorizmo ir vėlyvojo moderno rytų fasadas. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF87. Iš KPD KVR internetinio psl.
Istorizmo ir vėlyvojo moderno pietų fasadas. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF86. Iš KPD KVR internetinio psl.
Istorizmo ir vėlyvojo moderno pietų fasadas. Nuotr. aut. R. Žilinskas, 2012-02-02, nr. FF86. Iš KPD KVR internetinio psl.
Pirklių klubo pastatas. Pirmojo aukšto planas, 1977, KTU ASI archyvas.
Pirklių klubo pastatas. Pirmojo aukšto planas, 1977, KTU ASI archyvas.