Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Ligoninės kompleksas buvo suprojektuotas šiaurinėje miesto dalyje, apsuptas žalių plotų atokiau nuo Antakalnio gatvės. Kompleksas statytas nuo 1960 iki 1967 metų, jo autoriai – architektas E. Chlomauskas, Z. Liandzbergis ir inžinierius H. Karvelis<a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">500 lovų klinikinės ligoninės kompleksas buvo suprojektuotas blokinės sistemos pagrindu. Pagrindiniuose A ir B blokuose buvo išplanuoti palatiniai skyriai, kurie orientuoti į pietus. Blokas C orientuotas į šiaurę ir sujungtas su su A or B blokais per pagrindinius paskirstomuosius koridorius. Bloke C suprojektuotos operacinės, kuriose pirmą kartą sovietinėje Lietuvoje įdiegtos automatinės oro kondicionavimo sistemos. Šiame bloke taip pat buvo įkurtos studentų mokymo patalpos, 250 vietų auditorija, klasės, dėstytojų kabinetai, laboratorijos, ligonių priėmimo patalpos. Vieno aukšto blokas D skirtas radiologiniam ligonių gydymui<a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Vakarinis ligoninės korpusas buvo statomas 3,5 metro žemesnėje negu pietinis korpusas reljefo terasoje, todėl jame yra cokolinis aukštas, todėl jame yra cokolinis aukštas. Vakarinio ir pietinio aukšto jungtyje buvo įrengtas centrinis įėjimas ir lankytojų vestibiulis. Šių korpusų viršutiniai aukštai suplanuoti pagal koridorinę schemą. Konstrukcija karkasinė, stambiaplokštė iš surenkamų gelžbetonio ir akytojo betono elementų. Pastarieji statant šią ligoninę buvo panaudoti pirmą kartą Sovietų Sąjungos medicinos įstaigų statybos istorijoje<a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Ligoninės interjero sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į įstaigos paskirtį. Koridoriuose buvo sumontuotos pakabinamos lubos iš akustinių gipso plokščių, palatinių koridorių sienose įmontuoti mediniai porankiai pradedantiems vaikščioti ligoniams. Palatos buvo apšviečiamos bra tipo šviestuvais, individualiais šviestuvais kiekvienam ligoniui, taip pat buvo įrengtas naktinis apšvietimas<a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Sovietmečiu šio statinio architektūra buvo įvertinta dėl novatoriškų konstrukcijos, technologinių sprendimų, tai pat įvertintas sumažėjęs pastato svoris, jo statybų kaina, darbų sąnaudos, padidėjęs plotas ir pan. Vienu naujausių technologinių sprendimų tapo dvejose operacinėse suprojektuota televizijos transliavimo sistema, kuri leido studentams demonstruoti operacijas auditorijoje. Be to, šio laikotarpio statinių statyboms buvo pabrėžiama pastato ir gamtinės aplinkos dermės būtinybė, todėl pastatas projektuotas taip, jog primintų sanatorinio tipo įstaigą.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Brigita Tranavičiūtė </em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftnref1">[1]</a> A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 43</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftnref2">[2]</a> Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p 340.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftnref3">[3]</a> A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 44.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///F:/AUTC%20namams/20.%20papild.%20respublikine%20klinikine%20ligonine/Tekstas.docx#_ftnref4">[4]</a> Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p 340.</p>
</div>
</div>
Adresas: Antakalnio g. 57, Vilnius
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Eduardas Chlomauskas, Zigmantas Liandsbergis
Metai: 1960
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sveikatos ap., Ligoninė
Medžiagos: Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 9
Susiję objektai
Buvęs „Baltijos“ viešbutis (dab. VDU studentų bendrabutis ir auditorijos)
Buvęs „Baltijos“ viešbutis (dab. VDU studentų bendrabutis ir auditorijos)
1963 - 1967
70 butų gyvenamasis namas su parduotuve Kaune
70 butų gyvenamasis namas su parduotuve Kaune
1958 - 1961
„Planetos“ kino teatras Kaune
„Planetos“ kino teatras Kaune
1964 - 1966
Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje
Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje
1964 - 1971
Miestų statybos projektavimo institutas
Miestų statybos projektavimo institutas
1961
Buvęs fabriko „Mada“ filialas
Buvęs fabriko „Mada“ filialas
1967
Universalinė parduotuvė Šilutėje
Universalinė parduotuvė Šilutėje
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
1965 - 1983
Parodų paviljonas „Kupeta“ Palangoje
Parodų paviljonas „Kupeta“ Palangoje
1968
Vasaros skaitykla Palangoje
Vasaros skaitykla Palangoje
1968
Vilnonių audinių fabrikas "Drobė" sovietmečiu
Vilnonių audinių fabrikas "Drobė" sovietmečiu
1940 - 1990
Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“
Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“
1974
Kauno dirbtinio pluošto gamykla
Kauno dirbtinio pluošto gamykla
1959 - 1965
Lietuvos tekstilės pramonės institutas
Lietuvos tekstilės pramonės institutas
1961
1 14

Ligoninės kompleksas buvo suprojektuotas šiaurinėje miesto dalyje, apsuptas žalių plotų atokiau nuo Antakalnio gatvės. Kompleksas statytas nuo 1960 iki 1967 metų, jo autoriai – architektas E. Chlomauskas, Z. Liandzbergis ir inžinierius H. Karvelis[1].


500 lovų klinikinės ligoninės kompleksas buvo suprojektuotas blokinės sistemos pagrindu. Pagrindiniuose A ir B blokuose buvo išplanuoti palatiniai skyriai, kurie orientuoti į pietus. Blokas C orientuotas į šiaurę ir sujungtas su su A or B blokais per pagrindinius paskirstomuosius koridorius. Bloke C suprojektuotos operacinės, kuriose pirmą kartą sovietinėje Lietuvoje įdiegtos automatinės oro kondicionavimo sistemos. Šiame bloke taip pat buvo įkurtos studentų mokymo patalpos, 250 vietų auditorija, klasės, dėstytojų kabinetai, laboratorijos, ligonių priėmimo patalpos. Vieno aukšto blokas D skirtas radiologiniam ligonių gydymui[2].


Vakarinis ligoninės korpusas buvo statomas 3,5 metro žemesnėje negu pietinis korpusas reljefo terasoje, todėl jame yra cokolinis aukštas, todėl jame yra cokolinis aukštas. Vakarinio ir pietinio aukšto jungtyje buvo įrengtas centrinis įėjimas ir lankytojų vestibiulis. Šių korpusų viršutiniai aukštai suplanuoti pagal koridorinę schemą. Konstrukcija karkasinė, stambiaplokštė iš surenkamų gelžbetonio ir akytojo betono elementų. Pastarieji statant šią ligoninę buvo panaudoti pirmą kartą Sovietų Sąjungos medicinos įstaigų statybos istorijoje[3].


Ligoninės interjero sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į įstaigos paskirtį. Koridoriuose buvo sumontuotos pakabinamos lubos iš akustinių gipso plokščių, palatinių koridorių sienose įmontuoti mediniai porankiai pradedantiems vaikščioti ligoniams. Palatos buvo apšviečiamos bra tipo šviestuvais, individualiais šviestuvais kiekvienam ligoniui, taip pat buvo įrengtas naktinis apšvietimas[4].


Sovietmečiu šio statinio architektūra buvo įvertinta dėl novatoriškų konstrukcijos, technologinių sprendimų, tai pat įvertintas sumažėjęs pastato svoris, jo statybų kaina, darbų sąnaudos, padidėjęs plotas ir pan. Vienu naujausių technologinių sprendimų tapo dvejose operacinėse suprojektuota televizijos transliavimo sistema, kuri leido studentams demonstruoti operacijas auditorijoje. Be to, šio laikotarpio statinių statyboms buvo pabrėžiama pastato ir gamtinės aplinkos dermės būtinybė, todėl pastatas projektuotas taip, jog primintų sanatorinio tipo įstaigą.


Brigita Tranavičiūtė




[1] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 43


[2] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p 340.


[3] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 44.


[4] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p 340.


Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. A. Garunkščio nuotr., 1978 m., LCVA fotodokumentų skyrius.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. A. Garunkščio nuotr., 1978 m., LCVA fotodokumentų skyrius.
Ligoninės pietvakarių fasadas. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma. KTU ASI archyvas.
Ligoninės pietvakarių fasadas. Nuotr. aut. M. Sakalauskas, data nežinoma. KTU ASI archyvas.
Ligoninės maketas. Iš leidinio „Statyba ir architektūra“, 1961, nr. 2, p. 13.
Ligoninės maketas. Iš leidinio „Statyba ir architektūra“, 1961, nr. 2, p. 13.
Ligoninės pirmo aukšto planas, 1977, KTU ASI archyvas.
Ligoninės pirmo aukšto planas, 1977, KTU ASI archyvas.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
V. Kisarausko akmens mozaika. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
V. Kisarausko akmens mozaika. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.
Ligoninės pastato fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2003 m.