Rezultatai pagal užklausą: Laikotarpis - Carinis
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pastatas (Išlikęs, k.k.v.r. 288) (0)
Adresas: J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: K. Korojedovas
Savininkai: I. Bunimovičius
Metai: 1900 - 1901
Regionas: Vilnius
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Administraciniai/Kiti
Medžiagos: Mūras (akmenų), Mūras (plytų), Kitos medžiagos
Nuotraukos: 7
Mokslo darbų: 2
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Pastatą suprojektavo inžinierius K. Korojedovas. Objektas buvo statomas 1900-1901 metais, pirklio Izraelio Bunimovičiaus užsakymu[1]. Tuo metu I. Bunimovičius buvo vienas iš turtingiausių Vilniaus miesto pirklių, bankininkas, miesto tarybos narys, šokolado fabriko „Viktorija“ steigėjas[2]. Kaip rašoma I. Bunimovičiaus dukters Zinaidos atsiminimuose, I. Bunimovičius su savo šeima gyveno Didžiosios Pohuliankos gatvėje (tuo metu taip vadinosi dabartinė J. Basanavičiaus gatvė – aut. past.) pastatytame name su jame įrengtu vyno rūsiu, o pirklio geras skonis ir grožio pajautimas atsispindėjo jo namų interjere, čia buvo rengiami ir rašytojų kūrybos skaitymo vakarai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui I. Bunimovičius su žmona išsikėlė į Maskvą, jo namus J. Basanavičiaus gatvėje užėmė vokiečių kariuomenė, kuri naudojo juos savo reikmėms ir padarė nemažai žalos name buvusiam turtui[3].

Namo pagrindinis fasadas yra orientuotas į pietus – J. Basanavičiaus gatvę prie pat gatvės užstatymo linijos. Prie rytinio pastato galo buvo pristatytas dviaukštis namas. Pastato planas panašus į U raidės formą su dviem nevienodo dydžio flygeliais[4]. Pastato patalpos išdėstytos koridorine tvarka, į kiemą išsikiša laiptinė su dideliais langais ir baliustrada, paremta dviem keturkampėmis kolonomis. Pastato vestibiulį puošė neobarokinio stiliaus metalinė laiptų tvorelė, žibintas lubų lipyba, o laiptus vitražas – sukurtas 1970 metais[5].

Pagrindinis pastato fasadas turėjo triarkį simetrinį portalą su balkonu, aprėmintu baliustrada. Portalą apjungė ir fasado simetriją pabrėžė nežymiai išryškintas rizalitas su 6-iais didžiojo orderio piliastrais, užsibaigiančiais sudėtiniais kapiteliais ir puošniu parapetu. Kiemo fasadas – be puošybos. Pietvakariniame pastato kampe, antro aukšto lygyje – įkomponuota plati terasa su baliustrada ir paremta keturkampėmis profiliuotomis kolonomis. Pusapskritimė ištraukta laiptinė pabrėžia pagrindinio korpuso fasado simetriją.

1965 metais pagal architekto A. Kunigėlio projektą iš kiemo pusės buvo pristatytas ketvirtas aukštas ir panaikinta vakarinio flygelio laiptinė[6]. 1970 metais pastatas buvo rekonstruotas pagal to paties architekto projektą: kiemo korpusas paaukštintas ketvirtu aukštu, pertvertos kai kurios patalpos[7]. Nuo XX a. 5 deš. pastatas buvo naudojamos administracinėms reikmėms, tokią paskirtį išlaikė iki šiol – šiuo metu pastate įsikūrusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Brigita Tranavičiūtė



[1] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 22.

[2] A. Ambrulevičiūtė, Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje. LITUANISTICA, 2015, t. 61, nr. 4, p. 239-253.

[3] U. Miller, The Family Is Not Rich But They've Got Integrity ”, or, A Few Leaves From The Genealogical Tree. Prieiga per internetą: http://www.the-ratner-family.com/Family_story_eng.htm [Žiūrėta 2016 m. liepos 26 d.]. Žr. daugiau A. Ambrulevičiūtė, Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje. LITUANISTICA, 2015, t. 61, nr. 4, p. 239-253.

[4] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 22.

[5] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 53-54.

[6] Lietuvos TSR architektūros paminklų sąvadas. KTU ASI, Kaunas, 1977, p. 23. Daugiau apie šio pastato fasadą žr. N. Lukšonytė-Tolvaišienė, Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Acta Academiae artium Vilnensis. Dailė. Vilnius, 2000,  nr. 18.

[7] A. Čerbulėnas, J. Glemža, A. Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra, Vilnius, 1985, p. 54.