Pastatą 1903 metais statė jo savininkas, architektas A. Filipovičius-Dubovikas. Vienaaukščio su mansarda ir pusrūsiu namo planas stačiakampis, su nedidelėmis iškišomis visuose fasaduose. Pagrindinis įėjimas buvo suprojektuotas iš pietų fasado dešiniajame sparne ir ir veda į holą, iš kurio patenkama į asimetriškai sujungtus pereinamus kambarius[1].
Visi pastato fasadai yra skirtingi, suskaidyti asimetriškai. Pagrindinį fasadą sudaro dvi iškišos ir įsmauga. Dešinė iškiša dviaukštė, užbaigta aukštu frontonu. Kairė – žemesnė, siauresnė, taip pat su frontonėliu. Vidurinė įsmauga vienaaukštė. Rytų fasado siluetą formuoja mezoninas ir metalinė baliustrada, o vakarų fasadas perskirtas į dvi nelygias dalis, kurių siauresnioji paaukštinta mezoninu. Siauri stačiakampiai fasadų langai sugrupuoti po du ir tris, nesilaikant griežto ritmo. Žiedlapio ir pasagos formos langai virtę fasadų dekoratyviais elementais. Pastatą puošia reljefiniai lipdiniai, įkomponuoti frontonuose, langų ir durų apvaduose: galvutės, augaliniai motyvai, savininkų herbas. Kalto metalo tvora, balkonų, laiptų grotelės ir durys dekoruotos gėlėmis, vingėmis[2]. Pastatas yra ankstyviausiojo moderno stiliaus pavyzdys Lietuvoje.
Brigita Tranavičiūtė