Medvilionių dvaras yra Madvilionių gyvenvietėje. Madvilioniai (Medvilioniai) įsikūrę netoli Lieporo upelio, prie buv. Lieporų bajorkaimio. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Medvilionių bajorkaimis paminėtas 1775 m. (Okolica Madwiłani), nuo 1868 m. priklausė iš Kuršo kilusiai fon Goesų šeimai (iš varžytinių nupirko Juozapas Nikodemas fon Goesas (1805–1877), o paveldėtojas Stanislovas fon Goesas (1844–1916) 1896 m. pastatė rūmus), nuo 1918 m. paveldėtojams – Antanui Gravrogkui (1880–1958) ir Feliksui Daugėlai (1887–1967). Dvaras valdė 94,069 ha žemės, sodyba – 3,745 ha, ariama žemė – 65,7312, pievos – 3,1950 ha, miškas – 21,1446 ha, keliai – 0,2532 ha, blogos žemės – 0,2532 ha (1923 m. planas (LCVA)[1]).
Nuo 1924 m. pietiniame pastato gale veikė Medvilionių pradžios mokykla (iki 1992 m.), o šiaurinė dalis liko gyvenama (sovietmečiu čia buvo mokytojų butai). Dvaras XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje garsėjo kaip lietuvių tautinio atgimimo centras, lankėsi ne vienas šviesuolis, čia veikė slaptoji lietuviška mokykla, buvo draudžiamos lietuviškos spaudos slaptavietė, 1900 m. suvadintas pirmasis lietuviškas spektaklis Kauno gubernijoje „Velnias spąstuose“. Šiuo metu dvaro sodyboje išlikę 9 pastatai (gyvenamasis namas, medinis vasarnamis, kalvė, kumetynas, arklidė, karvidė, klojimas, sargo namelis ir kt.), parkas, sunykęs. Nuo 2016 m. Madvilionių dvaro sodybos fragmentai, molinis dvarininkų ir medinis gyvenamieji pastatai įtraukti į KVR (kodas 39375, 39376, 39377).
Gyvenamasis dvaro pastatas stačiakampio ištęsto tūrio su pusiau valminiu stogu, fachverkinėmis palėpėmis su nedegtų plytų užpildu, priestatu šiauriniame gale. Pagrindinis fasadas vieno aukšto, atgręžtas į vakarus. Cokolis – mūrinis, po pastatu, šiaurės vakarinėje dalyje, yra nedidelis mūrinis rūsys lėkštu cilindriniu skliautu. Dvaro rūmai moliniai, nutinkuotas. Viduje sienos ir lubos taip pat tinkuotos. Pagrindinės durys įkomponuotos pastato vakarinėje pusėje, čia būta puošnaus prieangio, dvišlaičiu stogeliu su drožinėta ažūrine tvorele, arkomis. Pro jas patenkama į patalpą, susisiekiančią su kita didesne patalpa, o iš ten išilgai į pastato šiaurinę dalį einančiu koridoriumi (viso 10 patalpų su priestatu, bendras plotas – 218 m2 (ŠAA))[2]. Pastatas smarkiai nuniokotas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų ir sienų apdaila, krosnių liekanos, stogo konstrukcijos.[3]
Ernestas Vasiliauskas
[1] LCVA, f. 1250, ap. 4, b. 13/265.
[2] ŠAA, f. 358, ap. 1, b. 141, l. 165–173.
[3] Plačiau žr.: Vasiliauskas E., Medvilionių dvaras: nuo bajorkaimio iki kultūros židinio. Liaudies kultūra, 2016, Nr. 3, p. 54–68; Girininkienė V., Medvilionių dvaras: išsaugoti ar griauti?, Literatūra ir menas, 2016-02-12 nr. 3554, p. 29–31. Prieiga per internetą: < http://literaturairmenas.lt/2016-02-12-nr-3554/3057-langas/4782-vida-girininkiene-medvilioniu-dvaras-issaugoti-ar-griauti>