Kaip ir ne viena išlikusi Kaliningrado srities šventovė, Vėluvos šv. Jokūbo bažnyčia yra pavyzdys, kaip vienas pagrindinių gyvenvietės statinių lieka be jį ilgus šimtmečius supusio urbanistinio konteksto. Pastatas buvo vienas iš dviejų kompaktiško senamiesčio, pasižymėjusio tankiu užstatymu dominantų, tačiau po karo sunaikinus istorinę Vėluvos dalį, bažnyčia šiandien stovi buvusių kvartalų vietose atsivėrusių laukymių, poros daugiabučių, komunalinių statinių bei prekybos centro apsuptyje.

Regionui būdingos plytinės gotikos bažnyčia buvo pastatyta tryliktojo amžiaus antrojoje pusėje, tačiau po lietuvių antpuolio 1347 m. vėliau atstatinėta bei plečiama iki pat keturiolikto amžiaus galo. Bažnyčia taip pat garsėjo puošniu septynioliktojo amžiaus altoriumi, turėjusiu vėlyvojo renesanso ir baroko bruožų. Pokario metais iš bažnyčios dingo visos vertybės, o septintąjame dešimtmetyje buvo sunaikinti žvaigždiniai skliautai. Po SSRS griūties buvusieji Vėluvos gyventojai finansavo dalinę statinio konservaciją ir bokšto uždengimą nauju kupolu.

Paulius Tautvydas Laurinaitis

------------------

Šaltiniai:

Бахтин, Анатолий Павлович. Кирхи Восточной Пруссии. Достопримечательности Калининградской области. Калининград, 2009,