Žymus advokatas Petras Leonas sklypą su ten stovinčiais mediniais trobesiais įsigijo 1906 m. 1924 m. inžinierius Edmundas Frykas suprojektavo mūrinį trijų aukštų gyvenamąjį namą. Projektas dekoratyvus, plastiškose vartų bei frontono detalėse galima atpažinti vėlyvus art nouveau stiliaus atgarsius. Tačiau vėliau nuspręsta statyti dviejų aukštų namą su mansarda ir rūsiu. Namo statybos techninę priežiūrą vykdė inž. Leonas Ritas. Butai buvo nuomojami, o antrame aukšte gyveno Petras Leonas.[1] 1926 m. liepos 8 d. dėl nenustatytos priežasties P. Leono sklype kilo gaisras ir sudegė medinis namas kieme. Yra žinoma, kad sudegė ir dalis P. Leono bibliotekos.[2]

1929 m. kovo mėn. gautas leidimas pristatyti trečią aukštą. 1929 m. pagal inžinieriaus ir architekto L. Rito projektą ir jam prižiūrint pastatytas trečias aukštas su mansarda[3]. Kiekviename aukšte buvo po du butus – keturių ir penkių kambarių. Pats pastatas – koridorinės struktūros, organizuotas apie centrinę paradinę laiptinę šiaurinėje namo dalyje. Naujajame projekte pakeistas fasadas, kuris įgavo art deco architektūros bruožų. Fasado kompozicija formuojama per centrinę pastato fasado ašį žymintį rizalitą, užbaigtą trikampiu frontonu su papuošimais. Įėjimas į pastatą (portalas) itin reprezentatyvus, puoštas kolonomis bei bareljefu.

Pastatas išskirtinis dėl jame gyvenusių asmenybių. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius P. Leonas name gyveno nuo 1925 iki 1938 m. Jam pastatas ir priklausė. Šiame pastate nuo 1929 iki 1943 m. gyveno ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Steigiamojo seimo narys, I, II ir III Seimų narys, 1923–1938 m. Kauno miesto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir Vyriausiojo Lietuvos išsilaisvinimo komiteto pirmininkas Steponas Kairys.

Robertas Motuzas