Bertaučių palivarko sodyba (Išlikęs) (0)
Adresas: Joniškio r. sav., Joniškio sen., Bertaučiai, Beržų g. 33, 35
Architektūros tipas: Etninis
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Šiauliai
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Statinių kompleksas, Dvaro sodybos, Gyvenamieji, Ūkiniai
Medžiagos: Medis, Mūras (akmenų), Molis
Nuotraukos: 13
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Bertaučių palivarkas (vok. Bartautschen, Bertauzschen, Bertauz, Bertauzen, rus. Бартовцњ (1843 m.), Бертауцы (1846 m.), ф. Бертоуце (1877 m.), Бартовце (1881 m.), им. Бертовцы (1908 m.), ф. Бортовце (1910 m.)) įkurtas 1845 m.[1] buvusio to paties pavadinimo kaimo vietoje (1834 m. revizijoje dar minima vienintelė likusi valstiečio Janio Virtingo Frico sodyba), minimas ataskaitose nuo 1846 m.[2] Tautosakininkas Jonas Trumpulis (1860–1943) 1936 m. užpildytoje anketoje „Baudžiavos gadynė“ teigia: „Du ukininku iškela už bernus, iš ju ukiu sukure Polvarka Bertaučei su 100 des. žemes[3]. Iki XX a. pradžios jis priklausė didelės Daunoravos dvaro valdos savininkams – iš Kuršo kilusiai vokiečių baronų von Pfeilitzer gen. Franck šeimai (1877 m. mirus tėvui Julijui Frydrichui Ernestui (1800–1877), Daunoravos valdą su Bertaučių palivarku paveldėjo sūnus Rudolfas Dytrichas Aleksandras (1843–1904)). Išdalinus palivarką valstiečiams, jo vietoje vėl buvo atkurtas kaimas tuo pačiu pavadinimu.

1877 m. inventoriuje Bertaučių palivarke surašyta 15 pastatų. Gyvenamasis namas apibūdintas taip: senas molinis, ilgis – 9,5 sieks., prie jo pristatytas naujas medinis namas – 9 ½ ilgio, abu ant mūrinio cokolio ir po vienu šiaudiniu stogu, bendras plotis – 4,5 sieks., aukštis – 9 pėdos, name – 12 durų, 18 langų, 4 krosnys, 3 dūmtraukiai kaminai, lubos – lentų, grindys – plūkto molio; naujas svirnas – molinis, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengtas, ilgis – 4 sieks., plotis – 4 sieks., aukštis – 12 pėdų, 1 durys; tvartas – molinis, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengtas, ilgis – 17 sieks., plotis – 5 sieks., aukštis – 9 pėdos, 2 dvivėrės durys, tvirtas[4]. Be gyvenamojo namo surašyti kiti pastatai: 2) naujas molinis svirnas, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengtas; 3) senas medinis rūsys, šiaudais dengtas; 4) medinė arklidė ir 2 daržinės po vienu stogu, šiaudais dengta, ant mūrinio cokolio; 5) molinis tvartas galvijams, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengtas; 6) nauja medinė daržinė, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengta; 7) senas medinis tvartas, smulkiems galvijams, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengtas; 8) senas, mažas medinis tvartelis, šiaudais dengtas; 9) medinis kluonas su jauja viduje, daržine javų džiovinimui po vienu stogu, medinis, šiaudais dengtas; 10) nauja daržinė, ant medinių stulpų, mūrinio cokolio, lentomis apkalta, šiaudais dengta; 11) medinė daržinė, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengta; 12) daržinė, ant medinių stulpų, mūrinio cokolio, išpintomis sienomis, šiaudais dengta; 13) daržinė, ant 6 plytų stulpų, šiaudais dengta; 14) daržinė, ant medinių stulpų, mūrinio cokolio, sienos išpintos vytelėmis (žabais), šiaudais dengta; 15) medinė džiovykla, ant mūrinio cokolio, šiaudais dengta[5].

Iš XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytų palivarko sodybos pastatų išliko vos keletas. Tai apie 1900 m. statytas gyvenamasis namas (Beržų g. 33) – medinis, tašytų rąstų, stačiakampio formos, pusvalminiu stogu, buvęs dengtas gontais, palėpė apkalta vertikaliomis lentomis, su 6 ir 9 įstiklintų dalių dvivėriais langais su langinėmis (šiai dienai langai su 6 dalimis fiksuoti pietiniame – 3, rytiniame – 2, vakariniame – 1, o šiauriniame – 2 devynių dalių ir 1 šešių, taip pat vertikalus siauras 3 dalių langelis kamaroje), su atviru prieangiu dvišlaičiu stogeliu, su išpjaustyta tvorele ir puslankio formos ažūrinėmis arkomis – panašiai kaip kiti dundurniekų gyvenamieji namai. Jame 1949–2003 m. veikė Bertaučių pradžios mokykla su mokytojų butais (išliko 1961 m. mokyklos pastato planas, su 8 patalpomis, 139,78 m2 bendro ploto[6]). Taip pat išliko tvartas molio sienomis (rekonstruotas) (Beržų g. 35), akmenų mūro svirnas dvišlaičiu stogu.

LCVA saugomas 1908 m. nubraižytas buv. Bertaučių palivarko sodybos su 11 pastatų planas, tuomet sodyba buvusi padalinta pusiau, valdė ūkininkai Janis Starkus Martinio (Nr. 2; 1 deš. 464 kv. sieks.) ir Janis Figaras Janio (Nr. 3; 1872 kv. sieks.)[7].  Apie 1930 m. darytose nuotraukose užfiksuoti buvusio palivarko, tuomet jau ūkininko Paulo Starkaus ūkiniai pastatai. XX a. pirmosios pusės nuotraukose užfiksuoti Starkams priklausančios sodybos ūkiniai pastatai: tvartai, svirnai – moliniai, plytiniai, skydai – fachverkinės konstrukcijos, stogai pusvalminiai, dengti gontais, daržinės – medinės. Gyvenamojo namo – Bertaučių pradinės mokyklos ikonografija nuo 1960 m. surinka mokyt. O. Žilinskienės[8].

Ernestas Vasiliauskas



[1] LVVA, f. 1100, ap. 13, b. 1091, l. 63–63v.

[2] LVVA, f. 1100, ap. 13, b. 1092, l. 77.

[3] ŠAM, anketa Nr. 13, 1.

[4] LVVA, f. 1100, ap. 13, b. 1085, l. 172–172v.

[5] LVVA, f. 1100, ap. 13, b. 1085, l. 172–174.

[6] ŠAA, f. 358, ap. 1, b. 141, l. 15–17.

[7] LCVA, f. 1250, ap. 4, b. 13/124.

[8] Daunoraičių ir Bertaučių pradinių mokyklų istorija [rankraštis], sud. O. Žilinskienė (Joniškio r. sav. vieš. J. Avyžiaus biblioteka).