Banko „Hermis“ administracinis pastatas (Išlikęs) (0)
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jogailos g. 9A
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis
Stiliai: Postmodernizmas
Metai: 1995 - 1996
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Vilnius
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Biuras/Ofisas
Nuotraukos: 15
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Postmodernizmas

Lietuvos architektūros specialistai sutaria, kad buvusio banko „Hermis“ administracinis pastatas yra svarbus paskutiniojo XX a. dešimtmečio postmodernizmo reprezentantas[1]. Postmodernizmo kalba gyviausiai atsiskleidžia statinio išorėje, ypač pagrindiniame fasade iš Jogailos g. pusės. Stilistinis sprendimas čia remiasi visame pasaulyje paplitusia postmodernizmo raiškos priemone – istorinių elementų interpretacijomis. Dėmesį patraukia skaidri, simetriškai įkomponuota, stilizuota kolona. Lietuvos kontekste originalus kompozicinis sprendimas kiek primena Ricardo Bofill postmodernistinius eksperimentus devintame XX a. dešimtmetyje[2]. Fasado struktūra – tamsus granito rustų cokolis, kolonadą interpretuojanti aklinų juostų ir tamsių langų nišų ritmika, stilizuoti karnizai ir, galų gale, pastatą vainikuojantis frontonas – tai individuali, kiek ironiška, postmodernizmo klasikai priskirtina architektūrinė kalba. Fasado išbaigtumą trikdo neužpildyta kampinė niša, kurioje, tikėtina, trūksta dekoratyvinio akcento.

Architektai neslėpė, kad kuriant šį projektą buvo „domėtasi prieškario [t.y. 1918-1940 m. laikotarpio] bankais“[3]. Aliuzijų į šį laikmetį galima įžvelgti ne tik lyginant su Lietuvos banko būstinės Kaune fasadu. Monumentali vidinė laiptinė savo formomis atliepia modernistinius tarpukario Kauno balkonus. Tačiau visumoje interjeras neturi tokio pat ryškiai atpažįstamo postmodernistinės stilistikos ženkliškumo kaip pagrindinis fasadas. Utilitarias kabinetų ir koridorių erdves papildo užuominos į high-tech (pvz. laiptų turėklų elementai, priešgaisrinės kopėčios) bei tam laikmečiui būdingi medžiagų deriniai (pvz. veidrodinėmis juostomis dekoruotos lubų ir vitražo derinys) nesudarantys stilistiškai vieningo postmodernistinio vidinės erdvės charakterio.

Vaidas Petrulis



[1] Tomas Grunskis, Julija Reklaitė. Laisvės architektūra, Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 273; Aida Štelbienė. Architektas Kęstutis Pempė: laikas, žmonės, darbai. Vilnius:  Standartų spaustuvė, 2009, p. 103; Algimantas Mačiulis. Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110; Vilnius: Naujosios architektūros gidas. 1900-2012. Vilnius: Baltos Lankos, p. 184.

[3] Algimantas Mačiulis. Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110.