Banko „Hermis“ administracinis pastatas
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Lietuvos architektūros specialistai sutaria, kad buvusio banko „Hermis“ administracinis pastatas yra svarbus paskutiniojo XX a. dešimtmečio <em>postmodernizmo</em> reprezentantas<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Postmodernizmo kalba gyviausiai atsiskleidžia statinio išorėje, ypač pagrindiniame fasade iš Jogailos g. pusės. Stilistinis sprendimas čia remiasi visame pasaulyje paplitusia postmodernizmo raiškos priemone – istorinių elementų interpretacijomis. Dėmesį patraukia skaidri, simetriškai įkomponuota, stilizuota kolona. Lietuvos kontekste originalus kompozicinis sprendimas kiek primena Ricardo Bofill postmodernistinius eksperimentus devintame XX a. dešimtmetyje<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Fasado struktūra – tamsus granito rustų cokolis, kolonadą interpretuojanti aklinų juostų ir tamsių langų nišų ritmika, stilizuoti karnizai ir, galų gale, pastatą vainikuojantis frontonas – tai individuali, kiek ironiška, postmodernizmo klasikai priskirtina architektūrinė kalba. Fasado išbaigtumą trikdo neužpildyta kampinė niša, kurioje, tikėtina, trūksta dekoratyvinio akcento.</p>
<p style="text-align: justify;">Architektai neslėpė, kad kuriant šį projektą buvo „domėtasi prieškario [t.y. 1918-1940 m. laikotarpio] bankais“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Aliuzijų į šį laikmetį galima įžvelgti ne tik lyginant su<a href="http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/661"> Lietuvos banko būstinės Kaune</a> fasadu. Monumentali vidinė laiptinė savo formomis atliepia modernistinius tarpukario Kauno balkonus. Tačiau visumoje interjeras neturi tokio pat ryškiai atpažįstamo postmodernistinės stilistikos ženkliškumo kaip pagrindinis fasadas. Utilitarias kabinetų ir koridorių erdves papildo užuominos į <em>high-tech</em> (pvz. laiptų turėklų elementai, priešgaisrinės kopėčios) bei tam laikmečiui būdingi medžiagų deriniai (pvz. veidrodinėmis juostomis dekoruotos lubų ir vitražo derinys) nesudarantys stilistiškai vieningo postmodernistinio vidinės erdvės charakterio.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis </em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Tomas Grunskis, Julija Reklaitė.<em> Laisvės architektūra, </em>Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 273; Aida Štelbienė. <em>Architektas Kęstutis Pempė: laikas, žmonės, darbai. </em>Vilnius:  Standartų spaustuvė, 2009, p. 103; Algimantas Mačiulis. <em>Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus</em>, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110; Vilnius: Naujosios architektūros gidas. 1900-2012. Vilnius: Baltos Lankos, p. 184.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Plačiau žr.: <a href="http://www.ricardobofill.com/projects/les-espaces-dabraxas/">http://www.ricardobofill.com/projects/les-espaces-dabraxas/</a>.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Algimantas Mačiulis. <em>Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus</em>, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110.</p>
</div>
</div>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jogailos g. 9A
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis
Metai: 1995
Laikotarpis:
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Biuras / Ofisasi
Medžiagos:
Nuotraukos: 15

Lietuvos architektūros specialistai sutaria, kad buvusio banko „Hermis“ administracinis pastatas yra svarbus paskutiniojo XX a. dešimtmečio postmodernizmo reprezentantas[1]. Postmodernizmo kalba gyviausiai atsiskleidžia statinio išorėje, ypač pagrindiniame fasade iš Jogailos g. pusės. Stilistinis sprendimas čia remiasi visame pasaulyje paplitusia postmodernizmo raiškos priemone – istorinių elementų interpretacijomis. Dėmesį patraukia skaidri, simetriškai įkomponuota, stilizuota kolona. Lietuvos kontekste originalus kompozicinis sprendimas kiek primena Ricardo Bofill postmodernistinius eksperimentus devintame XX a. dešimtmetyje[2]. Fasado struktūra – tamsus granito rustų cokolis, kolonadą interpretuojanti aklinų juostų ir tamsių langų nišų ritmika, stilizuoti karnizai ir, galų gale, pastatą vainikuojantis frontonas – tai individuali, kiek ironiška, postmodernizmo klasikai priskirtina architektūrinė kalba. Fasado išbaigtumą trikdo neužpildyta kampinė niša, kurioje, tikėtina, trūksta dekoratyvinio akcento.


Architektai neslėpė, kad kuriant šį projektą buvo „domėtasi prieškario [t.y. 1918-1940 m. laikotarpio] bankais“[3]. Aliuzijų į šį laikmetį galima įžvelgti ne tik lyginant su Lietuvos banko būstinės Kaune fasadu. Monumentali vidinė laiptinė savo formomis atliepia modernistinius tarpukario Kauno balkonus. Tačiau visumoje interjeras neturi tokio pat ryškiai atpažįstamo postmodernistinės stilistikos ženkliškumo kaip pagrindinis fasadas. Utilitarias kabinetų ir koridorių erdves papildo užuominos į high-tech (pvz. laiptų turėklų elementai, priešgaisrinės kopėčios) bei tam laikmečiui būdingi medžiagų deriniai (pvz. veidrodinėmis juostomis dekoruotos lubų ir vitražo derinys) nesudarantys stilistiškai vieningo postmodernistinio vidinės erdvės charakterio.


Vaidas Petrulis




[1] Tomas Grunskis, Julija Reklaitė. Laisvės architektūra, Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 273; Aida Štelbienė. Architektas Kęstutis Pempė: laikas, žmonės, darbai. Vilnius:  Standartų spaustuvė, 2009, p. 103; Algimantas Mačiulis. Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110; Vilnius: Naujosios architektūros gidas. 1900-2012. Vilnius: Baltos Lankos, p. 184.


[3] Algimantas Mačiulis. Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 110.


Fasadas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasadas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Interjero fragmentas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.