Gimazija Biržuose (Išlikęs) (0)
Adresas: Biržų rajono sav., Biržų miesto sen., Biržų m., Vytauto g. 32
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Metai: 1931
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Panevėžys
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Statinys, Architektūra, Švietimo, Gimnazija
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 8
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Poreikis statyti gimnazijos namus Biržuose buvo jaučiamas dar carinės Rusijos sudėtyje: „Prieš Didijį karą buvusi Biržuose keturių klasių mokykla savo buto neturėjo. Tačiau dar anuo metu buvo norima pastatydinti mokyklos namus. Tam reikalui grafas Tiškevičius dovanojo 1 ha žemės ir reikalingą kiek miško.“[1] Nepriklausomybės metais buvo suorganizuotas draugija gimnazijos rūmams statyti, tačiau rūmų statyba taip ir nebuvo pradėta. Draugija surinko šiek tiek lėšų, bei „išjudino ir išpopuliarino statybos reikalą“[2].

 „1930 m. Vytauto Didžiojo – metų biudžete Vyriausybė paskyrė lėšų ir Biržų gimnazijos rūmų statybai, todėl pati Švietimo ministerija ėmė rūpintis statyba ir pavedė arch. V. Landzbergiui sudaryti rūmų projektą ir sąmatą. Visa rūmų statyba kartu su plano, brėžinių ir sąmatos sudarymu, papildomų įrengimu ir technikine priežiūra atsiėjo 520.000 litų. Pastatytuose rūmuose yra moderniškų įtaisymų: vandens centralinis šildymas, šiltas vandentiekis, kanalizacija, elektros apšvietimas, automatinė signalizacija pertraukoms ir paprastoji šveicoriui, pusiau automatiniai telefonai.“ [3]

Biržų gimnazijos statyba buvo vienas iš pirmųjų pastatų Biržuose kuriuose galime atpažinti naujai besikuriančios valstybės modernėjimą. Įvykio svarbą pabrėžia ir specialiai tai progai išleistas proginis leidinys. Knygelės įžangoje gimnazijos statyba priliginama paminklu nepriklausomybei: „1931 m. rugsėjo mėn. 13 diena yra epochinė Biržų gyvenime. Sunkios dvasinės ir ginklų kovos dėl Tėvynės nepriklausomybės žuvusiųjų atminimas pagerbiamas didingu paminklu; realus nepriklausomybės laimėjimas – laisvas švietimas ir kultūrinimas – sulaukia tinkamo gražaus savo valstybės lėšomis pastatyto rūmo“[4]. Taigi biržiečiai rūmus laikė „vienais gražiausių ir patogiausių Lietuvoje“ [5].

Laikui bėgant pastatas gerokai pakito. 1960 m. prie mokomojo pastato buvo pastatytas mūrinis 3 aukštų 300 vietų bendrabutis, o 1974 m. – priestatas, sujungęs mokomąjį ir gyvenamąjį pastatus. 1989 m. mokyklos kieme pradėta statyti arkinė sporto salė. Šiuo metu žvelgdami į gimnazijos pastatą atpažįstame tik senojo pastato fragmentus.

Vaidas Petrulis



[1] Biržų gimnazijos rūmų statybos aprašymas. Biržų P.L.R.P.A. Smetonos vardo gimnazija, 1935 balandžio 11 d., LCVA, f. 391, ap. 2 b. 2173, l. 76.

[2] Biržų gimnazijos rūmų statybos aprašymas. Biržų P.L.R.P.A. Smetonos vardo gimnazija, 1935 balandžio 11 d., LCVA, f. 391, ap. 2 b. 2173, l. 76.

[3] Biržų gimnazijos rūmų statybos aprašymas. Biržų P.L.R.P.A. Smetonos vardo gimnazija, 1935 balandžio 11 d., LCVA, f. 391, ap. 2 b. 2173, l. 76.

[4] Biržų gimnazija. Leidinys gimnazijos rūmų įkurtuvėms atminti. Biržai, 1931, p. 3.

[5] Biržų gimnazijos rūmų statybos aprašymas. Biržų P.L.R.P.A. Smetonos vardo gimnazija, 1935 balandžio 11 d., LCVA, f. 391, ap. 2 b. 2173, l. 76.