Apie 5000 gyventojų turėjęs Joniškio miestelis, tarpukariu, ypač ketvirtajame 20 a. dešimtmetyje, buvo ekonomiškai gyvybingas. 1939 metais čia veikė: Vartotojų bendrovė, Žemės ūkio draugija, Liaudies bankas, Pieno perdirbimo bendrovė „Šaltinis“ ir Ūkininkų smulkaus kredito bankas. Visų Joniškio kooperatyvinių įstaigų pirmtakas buvo 1904 m. įsteigta Vartotojų bendrovė[1]. Liaudies bankas pradėjo veikti 1923 metais. Vadovaujamas „ekonomisto-komersanto Komantausko“[2], bankas palaipsniui plėtė savo veiklą, ir 1939 metais jau „darė milijonines apyvartas.“ [3]

Finansiškai stabilios įstaigos valdytojai 1936 m. nusprendė investuoti į naują, šiuolaikišką, virš 150 tūkst. litų kainavusį pastatą. Statiniui charakteringumo suteikia retas bei prabangus architektūrinis sprendimas – klinkerio plytelių dekoras. Tamsaus pirmo aukšto ir šviesaus antro aukšto kontrastas būdingas modernizmui. Tai kokybiškomis medžiagomis, o ne dekoru grindžiama architektūrinė estetika. Joniškio liaudies banko pastatas – neabejotinai yra  vienas iš elegantiškiausių Lietuvos tarpukario modernizmo pavyzdžių. Kartu su šalia tais pačiais metais iškilusia vaistine objektas tapo naujojo Joniškio simboliu, kuris buvo įamžintas ir atvirutėse. Šiuo metu pastate įsikūrusi Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka.

Vaidas Petrulis