Plungės Saulės gimnazija (Išlikęs) (0)
Adresas: Plungės rajono sav., Plungės miesto sen., Plungės m., Birutės g. 25B
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1934
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Švietimo, Gimnazija
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 6
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Gimnazijos pastato statyba glaudžiai susijusi su į Lietuvą iš Vokietijos atsikėlusiais vienuoliais kapucinais: „1928 m. ordino generolas ryžtingai liepia vykti br. Gerardui iš Vestfalijos provincijos, kuris skubiai atvykęs apsistoja Telšių vyskupijoje, šalia Plungės miesto esančiame Maceinių kaime. Netrukus iš Vokietijos atvyksta daugiau brolių. Vokiečiai kapucinai 1930 m. atidaro “misijų mokyklą”, kurioje iš pradžių mokėsi 12 mokinių. Sekančiais metais tas skaičius išauga iki 40-ties.“[1] Neužilgo iškyla poreikis statytis atskirus mokyklos rūmus.

Mokyklos rūmai statybos metu buvo už Plungės miesto ribų, prie vieškelio einančio į Salantus. Rūmų statybos aprašymas išliko archyviniuose šaltiniuose: „juos statė prieš karą rusai būsimai ligoninei, tačiau nespėjo pabaigti. Ligi pat 1934 m. visai neprižiūrimi jie tiek apgriuvo, jog liko tik suaižėję mūro griuvėsiai. 1934 m. pavasarį Plungės Tėvų Kapucinų vienuolynas išnuomojo tuos griuvėsius iš „Saulės“ draugijos su tokia sąlyga: Plungės Tėvų Kapucinų vienuolynas atstatys tuos rūmus savo pinigais ir galės jais naudotis visą 10 metų. Tų pačių metų vasarą vienuolynas rūmus atstatė, sudėdamas į juos 27.000 litų. 1934 m. rudenį į tuos atstatytus rūmus persikėlė Plungės Tėvų kapucinų vidurinė mokykla“[2]. Šalia rūmų buvo pastatyti ir bendrabučio rūmai[3]. 1938-taisiais čia buvo įkurta gimnazija.

Šiandiena tarpukariu iškilusi švietimo įstaiga gerokai pakitusi, senąjį pastatą primena išlikęs tūris bei keli autentiški interjero elementai. Tačiau objektas yra ne tik architektūros, tačiau ir švietimo istorijos liudytojas. Tarpukario Lietuvoje mokykla buvo kultūros židinys bei, kas dar svarbiau, langas į šviesesnę jaunosios kartos ateitį. Plungėje įsižiebusi inteligentijos kova už mokyklos išlikimą – yra vienas iš puikių pavyzdžių liudijančių apie tai, kad tarpukariu raštingumas bei galimybė mokytis buvo suvokiamas kaip itin svarbi vertybė dėl kurios neretai tekdavo pakovoti.     

Archyviniuose dokumentuose galima aptikti žinią, kad 1934 m. „Švietimo Ministerija nutarė nuo kitų mokslo metų pradžios panaikinti Plungėje esamą aukštesniąją mokykla ir palikti vien žemesniąja /4-rių klasių/ vidurinę mokyklą“. Plungiškiai būdami nepatenkinti šiuo sprendimu rašė: „Tas yra skaudus smūgis žemaičių švietimui, nes palyginti su aukštaičiais mes, žemaičiai, švietimo srity esame atsilikę. Tuo tarpu žemaičių kraštas, kaip gretimas Klaipėdos kraštui, turėtų bent prilygti švietimo atžvilgiu aukštaičių kraštui, kur aukštesniųjų mokyklų tinklas daug tankesnis.“ [4] Įdomu, kad pagrįsdami kodėl mokyklą reikia palikti plungiškiai bando apibrėžti kuo miestas išskirtinis: „Plungė yra žemaičių krašto geografinis centras su plačia apylinke, į Plungę sueina 9 pirmos rūšies keliai, visa eilė antros eilės kelių plius geležinkelis.“[5]

Šią istoriją pratęsia – gimnazijos įsteigimas 1938-taisiais, kuris gyventojų buvo sutiktas su dideliu entuziazmu: „Plungės progimnazijos tėvų komitetas ir plati vietos visuomenė jau prieš kelerius metus rūpinosi ir darė žygius, kad Plungėje būtų įsteigta visa gimnazija. Pastaruoju metu šis reikalas visiškai pribrendo, todėl visuomenė per savo atstovus kreipėsi į Vyriausybę su motyvuotu prašymu, kuris šiomis dienomis išspręstas palankia forma: švietimo ministras jau nuo šių metų mokslo pradžios leido atidaryti septintąją klasę. Tuo būdu gausi vietos moksleivija ir toliau galės tęsti mokslą savo mokykloje. <...> Plungės miesto visuomenė yra labai dėkinga ir tėvų komitetui, ypač to komiteto nenuilstamam nariui Steponavičiui, kuris nemaža padėjo energijos ir triūso šiam garbinga tikslui pasiekti.“[6]

Vaidas Petrulis



[1] Kapucinai Lietuvoje. Prieiga per internetą: http://www.kapucinai.net/kapucinai-lietuvoje/

[2] Plungės Tėvų Kapucinų vidurinės mokyklos rūmų aprašymas. LCVA, f. 391, ap. 2, b. 2173, l. 34.

[3] Op. cit., p. 35.

[4] Jo Ekselencijai Ponui Švietimo Ministeriui Plungės miesto, valsčiaus ir apylinkės gyventojų prašymas. 1934 m. birželio 26 d., LCVA, f. 391, ap. 2, b. 2162, l. 81.

[5] Jo Ekselencijai Ponui Švietimo Ministeriui Plungės miesto, valsčiaus ir apylinkės gyventojų prašymas. 1934 m. birželio 26 d., LCVA, f. 391, ap. 2, b. 2162, l. 73.

[6] Plungėje steigiama gimnazija. Lietuvos aidas, 1938 m. rugsėjo 7 d., p. 7.