Lietuvos banko skyrius Tauragėje (Išlikęs, k.k.v.r. 15948) (0)
Adresas: Tauragės rajono sav., Tauragės miesto sen., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. 7
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Arnas Funkas, Mykolas Songaila
Metai: 1935
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Bankas
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 22
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Vertinant architektūrą ko gero mažai ką stebina apgailestavimai dėl užsakovo taupumo. Tauragės banko atvejis – kitoks. Amžininkų atsiliepimuose greičiau aptiksime nerimą dėl pernelyg demonstruojamos prabangos. Antai Statybos ir sauskelių inspekcija dėl ekstravagantiškos banko išvaizdos mandagiai kreipėsi į architektą: „aukštai gerbiamas profesoriau! Statybos ir Sauskelių Inspekcija <...> norėtų atkreipti Tamstos, Pone profesoriau, dėmesį. Projektuojamųjų rūmų išvaizda atrodo perturtingai ir periškilmingai mažam apskrities miestui. Vargiai ar derinsis net ateityje tas pastatas su kitais. Ar negeriau būtų, kiek kukliau pertvarkyti fasadus – juos nuraminti, tuokart ir aplinkiniai gyventojai galėtų pasimokyti imdami pavyzdį iš banko statybos.“[1] Tuometis vyriausias statybos inspektorius A. Novickis skeptiškai vertindamas puošnią banko architektūrą netgi teigia, kad „toks puošnumas ypač neatitinka šio laikotarpio dvasią[2].

Kreipimasis buvo pavėluotas. Metų pabaigoje teliko konstatuoti, kad “Rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios ir brangios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus. Dėl projekto Statybos Taryba buvo pareiškusi savo pastabų, siūlydama autoriui projektą perdirbti – duoti rūmams kuklesnę išvaizdą ir nevartoti brangios paduodamos ventiliacijos įrengimų. Tačiau Bankas pastatytas nepriėmęs dėmesin inspekcijos padarytų pastabų. Jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos Banko namai provincijoje statomi per daug prabangingai. Bet ligšiol banko statybos politika nesikeičia. Šis Tauragės bankas bus bene puošniausias už  visus kitus provincijos bankus.“[3] Banko valdybos nutarimų Tauragės skyriaus statybai skirta 329 tūkst. litų[4], tačiau panašu, kad statybos atsiėjo dar brangiau, apie 400 tūkstančių litų.

Kontroversijos lydėjo ir statybos darbus. Darbus atliko įvairūs rangovai. Daugelis jų – kauniečiai. Antai šaltkalvystės dalis pavesta, J. Švarcui iš Kauno[5], iš Kauno, baldus gamino K. Petriko fabrikas Kaune[6], dekoro darbai, aptaisymas marmuru ir kt. pavesta Jokūbui Dubauskui[7]. Generalinis rangovas taip pat kaunietis – A. Balčiauskas[8] (?) „Statymo darbus yra apsiėmęs tūlas rangovas iš Kauno. Prie statybos darbų dirba apie 15-20 darbininkų. Darbas nelengvas. Gegužės 20 d. dirbą prie šios statybos darbininkai sustreikavo. Jie paprašė rangovo įgaliotinį, kad jis pakeltų atlyginimą vietoj 30 centų per valandą, mokėti 40-50 centų per valandą. Įgaliotinis nesutiko. Darbininkai nėjo dirbti 21 ir 22 d. iki pietų. Galų gale darbininkai pradėjo dirbti. Dabar per 8 val. mokama 3 litai. Prieš tai dirbo 10 val.“[9]

Tauragės banko pastato projektui atrinkti 1934 m. buvo paskelbtas konkursas, kuriam pristatyta 20 darbų. Nors premijos nebuvo visai menkos (I vieta – 1000 litų, II vieta – 700 litų, III vieta – 500 litų), toks gausus pasiūlymų skaičius rodo, kad Lietuvos banko užsakymas buvo geidžiamas tikslas.  Pirmoje vieta paskirta A. Funkui, antroji vieta – F. Bielinskio ir N. Mačiulskio duetui, o trečioji – S. Kudokui[10]. Žiuri taip pat rekomendavo įsigyti ir inžinieriaus Šalkauskio projektą[11].  Visgi, kaip ir visuose kituose Lietuvos banko skyriuose, galutinis projektas priskiriamas prof. M. Songailai. Šiame kontekste įdomu paminėt, kad žiūri komisiją sudarė du Lietuvos banko atstovai J. Paknys ir I. Musteikis, iš VDU Technikos Fakulteto pusės prof. M. Songaila, iš Lietuvos Inžinierių sąjungos pusės inž. A. Novickis ir iš Diplomuotų Inžinierių ir Architektų Draugijos pusės architektas V. Landsbergis.[12] Archyvuose neaptikus konkursams pateiktų projektų negalima tiksliai nustatyti autorystės klausimo, tad autorystė įprastai priskiriama abiems architektams.

Verta atkreipti dėmesį ir į banko vietos parinkimą. Kaip rašoma tarpukario spaudoje, „ten kur dabar stovi puikūs Lietuvos banko rūmai garavo klampi pelkė“[13]. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Dariaus ir Girėno alėja buvo savotiška miesto ašis. Gatvė buvo „suprojektuota XIX a. viduryje ir tada pradėta užstatyti. Pagrindinės miesto gatvės atsiradimą padiktavo 1836–1844 m. suprojektuotas ir tiesiamas per Tauragę tarptautinis kelias iš Peterburgo į Karaliaučių. Tada buvo nutiestas traktas Ryga–Šiauliai–Tauragė. Neatsitiktinai pirmasis gatvės pavadinimas, atsiradęs XIX a. antroje pusėje, buvo Шоссейная (rus. Plento). Po Pirmojo pasaulinio karo, jau Lietuvos Respublikos laikais, senasis gatvės pavadinimas išverstas iš rusų kalbos ir gatvė vadinta Plento gatve. 1933 m. po nesėkmingo Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą šių tautiečių garbei gatvė pavadinta Dariaus ir Girėno alėja. Ir būtent ne gatve, o alėja. Tuo siekta pabrėžti lietuvių žygdarbį ir magistralinės gatvės reikšmingumą.“[14]

Statant pastatą svarbų vaidmenį vaidino betonas, kuris naudotas pamatams, perdengimams, laiptų maršams. Charakteringos apvaliosios operacijų salės lubų perdengimas taip pat iš gelžbetonio[15]. Įdomu, kad kokybės prasme orientuotasi į Vokietiją: „visi gelžbetoniai perdengimai, prieš priimant juos, turi būti išbandyti atpatinkamais  bandomaisiais sluoksniais, pagal vokiečių normas.“[16] Visgi stilistine prasme, rūmai projektuoti klasikinėje dvasioje, artimi supaprastintam klasicizmui. Kaip ir Panevėžio banke dominuoja apskritos formos puošni operacijų salė. Tauragės banką tarpe kitų išskiria itin monumentalūs vartai-kolonada. Kaip ir daugelyje kitų skyrių, metaliniai tvoros elementai „tautinio stiliaus“ dvasioje, panaudojant stilizuotus tulpės motyvus.

Per II pasaulinį karą bankas gerokai nukentėjo. Pokario metais pastatas buvo suremontuotas ir pritaikytas viešbučiui su restoranu (1957 m.[17]). 1978 m. po kapitalinio remonto sugrąžinta pirminė banko paskirtis. Kieme pastatyti garažai. 1983 m. atnaujinti fasadai, grotomis apkaustyti salės langai, dalinai pakeista stogo danga.“[18]

Vaidas Petrulis



[1] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 509, l. 3.

[2] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 509, l. 1.

[3] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 509, l. 1.

[4] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 49.

[5] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 57.

[6] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 61.

[7] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 63.

[8] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 21.

[9] Norėjo aukštesnio atlyginimo. Tauragės aidas, 1935 m. gegužės 26 d., p. 1.

[10] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 88.

[11] Kronika. Savivaldybė, 1935 m., nr. 1, p. 39.

[12] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 87.

[13] Tauragė šuoliais daro pažangą. Lietuvos aidas, 1939 m. gruodžio 6 d., p. 2

[14] Tarpukario Tauragės bankai. Voruta, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/tarpukario-taurages-bankai/  

[15] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 35.

[16] LCVA, f. 755, ap. 2, b. 1008, l. 36.

[17] Tarpukario Tauragės bankai. Voruta, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/tarpukario-taurages-bankai/

[18] Kančienė, J. Bankas Tauragėje. Paruošti Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvadą ataskaita (rankraštis), 1985, l. 116–118, l. 116.