Ukmergės amatų mokykla (Išlikęs) (0)
Adresas: Ukmergės rajono sav., Ukmergės miesto sen., Ukmergės m., Kauno g. 114
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Juozas Vodopalas
Metai: 1937 - 1938
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Profesinė mokykla
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 11
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Amatų mokyklos buvo svarbi Lietuvos tarpukario švietimo sistemos dalis. 1938 m. „Amatininke“ minima, kad valstybinės amatų mokyklos veikė „Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Panevėžy, Telšiuose, Ukmergėje, Seirijuose.”[1] Tiesa, Ukmergėje mokykla ilgą laiką veikė gana sudėtingomis sąlygomis. Švenčiant mokyklos dešimtmetį spaudoje rašoma: “dešimtmetis buvo labai sunkus, nes neturint patalpų ir mokykla negalėjo plėstis. Dabar mokykla išsimėčius net penkiuose namuose ir ne vienoj vietoj. Esančios patalpos gana ankštos, tamsios, drėgnos ir apie jokį kūrybingesnį darbą negalėjo būti nė kalbos.”[2]

1938 m. metais iškilusi Ukmergės amatų mokykla buvo didžiausias šios paskirties pastatas Lietuvoje. Vėliau ją pralenkė Klaipėdos amatų mokykla[3]. Statinys buvo svarbus ne tik dydžiu. Čia įdiegti visi modernūs to meto statybos elementai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas[4]. Planuota įrengti stadioną bei teniso aikštę.[5] Statybos prasidėjo 1937 m. rudenį, kiek ankščiau nei kitas svarbus Ukmergės edukacinės apskrities objektas – Antano Smetonos gimnazija. Dviejų aukštų pastate turėjo tilpti stalių ir metalo apdirbėjų klasės, dirbtuvės, sporto salė, renginių salė bei įvairios pagalbinės patalpos. Statybos rangovas buvo Povilas Dėdelė, o techninę priežiūrą vykdė Jonas Stankūnavičius. Statyba kainavo per 600000 litų.[6]

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs statybos inžinieriaus Juozo Vadopalo parengti projektiniai mokyklos eskizai. Tenka pastebėti, kad keleto gana skirtingų eskizinių projektų parengimas mokymo įstaigos pastatui – gana retas reiškinys tarpukario kontekste. Sunku pasakyti kokios aplinkybės paskatino šių projektų atsiradimą, tačiau akivaizdu, kad eskiziai savo charakteriu kur kas individualesni, savitesni, nei iškilęs pastatas. Inžinierius tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos Radviliškio kelio ir statybos ruože[7].

Istorinėse 1964 m. architekto Vlado Zubovo darytose nuotraukose galime pamatyti autentiškas tarpukario laikotarpio individualaus dizaino duris. Vienos iš šių durų yra išlikusios iki šių dienų, tačiau be stiklų, nudažytos aliejiniais dažais ir praradusios autentišką pavidalą.

Vaidas Petrulis



[1] Priemonės Lietuvos amatams kelti. Amatininkas, 1938 m., nr. 9, p. 132.

[2] Vaidelys, J. Ukmergės amatų mokykloje. Amatininkas, 1938 m., nr. 9, p. 144.

[3] Didžiausia amatų mokykla Klaipėdoje. Lietuvos aidas, 1938 m. kovo 21 d., p. 8.  

[4] Ukmergė. Lietuvos žinios, 1937 m. spalio 4 d., p. 5.

[5] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1937 m. rugsėjo 29 d., p. 6.

[6] Ukmergė. Lietuvos aidas, 1938 m. sausio 21 d., p. 6.

[7] Vadopalas (Vadapalas) Juozas. Priega per internetą: http://www.plienosparnai.lt/page.php?1140