Mažosios Daunoravos dvaro sodyba (lenk. Downarowo Mały, vok. Klein Donnerhof, Kl. Downarow, rus. Мал. Дворик (1843 m.), Малый Довнаровъ (1846, 1854 m.), Ф. Мал. Довнаровъ (1865 m.), Малое Довнарово (1877, 1903 m.), ф. Довнарово (1910 m.), lat. Maza muiža, vietos gyventojų dar vadinamas Vitės dvariuku (2003 m.)) įsikūrusi dešiniajame Vešėtinio upelio krante. Šis dvaras minimas nuo XVII a. antrosios pusės – 1651 m. inventoriuje kalbama apie naujo palivarko steigimą Vytaučių kaimo laukuose, jis turėjo būti įsteigtas iki 1685 m. (1672 m. inventoriuje dar neminimas, o jau 1685 m. minimas Naujasis palivarkas (Folwark Nowy) arba palivarkas Likaičiuose (Folwark Likaycie))[1]. Priklausė iš Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kilusioms vokiečių baronų šeimoms: Bryginams (von der Brüggen) – 1684–1785 m., von Mannteuffeliams gen. Szoege – 1785–1797 m., fon Frankams (von Pfeilitzer gen. Franck) – 1797–1918 m. ir galiausiai atsargos majorui Teodorui Vittei – 1925–1941 m. Didžiosios Daunoravos dvarą XVII–XVIII a. įkeitus ar išnuomojus kitiems valdytojams dažnai Mažoji Daunoravos dvaras tapdavo pagrindine šeimos, o XIX a. – fon Frankų šeimos jaunesnių brolių rezidencija[2].

LVVA išliko 1786 m. Mažosios Daunoravos dvaro valdų ir sodybos planas. Jame pažymėti 8 sodybos trobesiai, iš kurių 2 skirtingomis spalvomis ir stogo žymėjimu – gyvenamieji[3], ir leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie 1785 m. inventoriuje minimų 8–9 pastatų išdėstymą (ponų namas su rūsiu, salė su rūsiu, tarp jų – sodas, arklidė su vežimine, klojimas, svirnas, už vartų – abarė su 10 tvartų, apynynas su salykline, šeimyninė, už upelio – arklių traukimas malūnas[4], o 1797 m. nurodomi penki – medinis ponų namas, didelis svirnas, abarė, arklidė-vežiminė, klojimas[5]). Jame nubraižytas reprezentacinis kiemas, į kurį patenkama per vartus, vakarinėje dalyje – ponų namas, salė (1785 m. inventoriuje minima atskirai), už jų sodai (kaip ir nurodoma inventoriuje), arklidė-vežiminė, svirnas, šeimyninė. Į rytus esantį ūkinį kiemą sudarė abarė (diendaržinis tvartas), o į pietvakarius – kluoniena su klojimu. Sodybos planas taip pat pažymėtas 1912 m. sudarytame plane, kuriame pažymėta 11 pastatų (skirtinga spalva 2 gyvenamieji – „L“ raidės formos ponų namas ir kumetynas), apskritas gėlynas prieš rūmus, sodas į pietus, kūdra į šiaurę, nedidelis tvenkinėlis ant Vešėtinio upelio. Sodyba apėmė bendrą 1 deš. 1 715 kv. sieksn. plotą[6]. 1949 m. plane, o Mažojoje Daunoravoje pažymėtas 1 gyvenamasis namas (buv. ponų namas), į pietus – parkas, į rytus ir vakarus – sodai (?), nedidelis tvenkinukas ant Vešėtinio upelio, tiltas.

1877 m. sodyboje surašyta 17 trobesių: 1) ponų namas apibūdintas taip – medinis, vienaukštis, ant mūrinio cokolio, dengtas gontais, dažytas, su 2 priemenėmis, tarp jų kaminas, 1 virenė, 3 krosnys ir iš jų kaminai, gale buvo 5 ponų kambariai, grindys ir lubos – lentų, o virtuvėje ir priemėnese – plūkto molio, ilgis – 10,5 sieksn., plotis – 5,5 sieksn., aukštis – 1,5 sieksn., 10 durų, 10 langų. Namo gale yra 6 sieksn. ilgio fligelis, plotis – 4 sieksn., aukštis – 9 pėdos, eglių rąstų, ant mūrinio cokolio, dengtas šiaudais. Jame buvo 2 kambariai, 2 kamaros, grindys – plytų, 4 langai, 4 durys ir kaminas[7]. Taigi šio pastato aprašymas atitinka XX a. pabaigoje fiksuotą situaciją. Minimi kiti pastatai: 2) skalbykla – nedegtų plytų, dengta gontais; 3) naujas kumetynas – eglių [rąstų], ant mūrinio cokolio, dengtas gontais, jame – 12 kambarių, 3 koridoriai, 4 krosnys su dūmtraukiais, 14 durų, 17 langų, lubos lentų, su molio asla; 4) medinis tvartas samdinių smulkiems galvijams laikyti, ant akmeninio cokolio, dengtas šiaudais; 5) nauja plytinė džiovykla grūdams, dengta gontais; 6) senas medinis svirnas ant mūrinio cokolio, dengtas šiaudais; 7) molinis diendaržinis tvartas ant mūrinio cokolio, kampai akmeniniai, dengtas šiaudais, 3 dvivėrės ir 1 vienvėrės durys; 8) medinė daržinė, ant mūrinio cokolio, dengta šiaudais; 9) medinė arklidė ant mūrinio cokolio, dengta šiaudais; 10) senas medinis tvartas, ant mūrinio cokolio, dengtas šiaudais; 11) nauja medinė arklidė, pušų, ant mūrinio cokolio, dengta gontais; 12) nauja medinė vežiminė ant mūrinio cokolio, dengta šiaudais; 13) sena medinė daržinė ant mūrinio cokolio, dengta šiaudais; 14–16) 3 daržinės javams laikyti ant medinių stulpų, ant mūrinio cokolio, dengta šiaudais; 17) klojimas – molinis, ant mūrinio cokolio, dengtas šiaudais, su 8 durimis[8]. Dalis jų išlikę – Nr. 1, 5.

1927 m. surašytame nusavinimo protokole išvardyta 13 sodybos pastatų, nurodytos jų statybinės medžiagos, būklė: 1) gyvenamasis namas su priestatu-virtuve – rąstų, dengtas čerpėmis, būklė – gera (27x11x2,5 ir 14x8x2,5 m), 2) rūsys – akmenų mūro, dengtas gontais, būklė – vidutinė (7x6x1,8 m), 3) vežiminė I – rąstų, dengta gontais, būklė – vidutinė, 4) vežiminė II – rąstų, dengta šiaudais, būklė – sena, 5) arklidė – rąstų, dengta gontais, būklė – vidutinė, 6) tvartas – akmenų mūro cokoliu, molinis, dengtas gontais, būklė – vidutinė, 7) klėtis – rąstų, dengta gontais, būklė – vidutinė, 8) klėtis-džiovykla – plytų mūro, dengta gontais, būklė – vidutinė (11x5,5x3,5 m), 9) kumetynas – rąstų, dengtas gontais, būklė – vidutinė, 10) kumečių tvartelis-klėtis rąstų, dengtas gontais, būklė – vidutinė, 11) rūkykla mėsai („kaminas“) – plytų mūro, dengta gontais, būklė – vidutinė (4x3x3,5 m), 12) malkinė – lentinė, dengta gontais, būklė – sena, 13) klojimas-daržinė – molinis, dengtas šiaudais, būklė – senas[9], 14) daržinėlė – lentinė, dengta gontais, būklė – nauja[10]. Dalis jų išlikę – Nr. 1, 2, 8, 11.

Iš keliolikos XIX–XX a. pradžioje statytų pastatų pilnai ar iš dalies išliko vos keletas. Savita dvaro sodybos architektūra – būdinga Kuršo ir Šiaurės Lietuvos vokiečių valdytų dvarų. Tai baigiąs sunykti ponų namas, pagrindiniu fasadu atgręžtas į rytus, į Didžiosios Daunoravos pusę, vienaukštis, buvęs netaisyklingos „T“ raidės formos (stačiakampio ištęsto tūrio su fligeliu (priestatu-virtuve[11])), medinis, tašytų rąstų sienomis, apkaltomis horizontaliomis lentomis, cokolis – žemas, tašytų akmenų mūro, šiauriniame pagrindinio korpuso gale būta nedidelio akmenų mūro rūsio. Pagrindinio korpuso stogas – aukštas, pusvalminis, dengtas čerpėmis, su nedideliais iškištais segmentiniais langeliais palėpėms apšviesti, o fligelio – žemesnis, galinio (vakarinio) frontono skydas – fachverko konstrukcijos su plytų užpildu, tinkuotas ir balintas kalkėmis. Pagrindinio korpuso rytinę sieną vainikuoja sudėtingo profilio karnizas, o vakarinės ir fligelio – paprastesnis, įstrižas. Centrinėje dalyje būta prieangio su dvišlaičiu stogeliu, kaminas-virenė – molio, su akmenų ir nedegtų plytų užpildu (4,67x3,4 m), abipus jo – 2 priemenės. Patalpos išdėstytos anfilada, galuose – gerieji kambariai (8), fligelyje – ūkinės patalpos (7) su duonkepe krosnimi, langai – 6 dalių, su siaurais apvadais, filinginėmis langinėmis[12], kai kurie vidinių kambarių (pietiniame gale) langai į priemenę su mėlyno ir neskaidraus stiklo gabaliukais, vidinės sienos – fachverko konstrukcijos su plytų užpildu, tinkuotos (panašiai kaip Bertaučių palivarke). Išliko pagrindinio korpuso 2 patalpų pietinė dalis. Ūkiniai pastatai yra buvę mūriniai, mediniai ar statyti iš molio. Išliko rūsys – stačiakampio tūrio, akmenų mūro; džiovykla – plytų mūro, su plačiomis palėpėmis, skydai – fachverko konstrukcijos su plytų užpildu, pusvalminiu stogu; plytų mūro „kaminas“ – rūkykla su cilindriniais skliautais, dvišlaičiu stogu[13].

Sodyboje būta nedidelio peizažinio parko su liepų alėjomis, kūdromis. 1924 m. minimi 200 nevaisinių medžių, storesnių nei 25 cm[14]. Taip pat 1924 m. šiame dvare minimas 1 ha sodas (plotu dvigubai didesnis nei Didžiosios Daunoravos), kuriame buvo 82 obelys, 20 kriaušių, 10 vyšnių ir slyvų medžių[15]. Kaip liudija XIX a. pabaigos – XX a. pradžios šaltiniai, sodininkystė tuomet buvo labiau išplėtota Mažojoje nei Didžiojoje Daunoravoje.

Ernestas Vasiliauskas