Sitkūnų radijo stotis
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Naujos Kauno radijo stoties idėjos sklandė dar ketvirtojo dešimtmečio pradžioje: buvo nerimaujama kad kur kas galingesnės kaimyninių valstybių transliacijos nustelbia palyginus kuklias Kauno radiofono bangas<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftn1">[1]</a>. Dėl ekonominių sunkumų iš pradžių buvo didinamas senosios stoties galingumas: 1933 jis buvo pakeltas nuo buvusių 3,5 iki 7 kW. Pagerėjus šalies finansinei situacijai, jau 1936 Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas tarptautinis konkursas naujosios stoties įrengimui. Pastačius naująją stotį, senąją buvo planuojama iškelti į kitą miestą, taip dar labiau sustiprinant Lietuvos radijo pozicijas.</p>
<p style="text-align: justify;">Vieta buvo parinkta Sitkūnuose, nutolusiuose nuo Laikinosios sostinės per 17 kilometrų. To priežasčių būta keletas: netoliese ėjo naujasis Žemaičių plentas, stotį statant pačiame mieste dėl galingo signalo Kauno klausytojai girdėtų iškraipytą garsą, o laukų supama atvira vietovė buvo kur kas geresnė bangų sklaidai. Statant stotį Sitkūnuose buvo pabrėžiama ir tai, kad naujasis Lietuvos radijo transliacijos centras bus geografiškai centrinėje vietovėje visos šalies atžvilgiu<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftn2">[2]</a>. Iš ūkininkų buvo supirkta 70 hektarų žemės, o senąjį Sitkūnų kaimą buvo numatyta iškelti.</p>
<p style="text-align: justify;">Už antenų stiebų įrengimą buvo atsakinga prancūzų bendrovė „S.F.R“, įrenginėjusi ir senąją radijo stotį, o 1938 m. buvo pasirašyta sutartis su siųstuvą turėjusia pagaminti anglų bendrove „Standard Telephones and Cables Ltd.“<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftn3">[3]</a>. Prie stoties buvo statoma ir atskira elektrinė, galėjusi aprūpinti stotį energija nepriklausomai nuo kitų mieste buvusių elektros stočių. Pastarosios įrengimas buvo pavestas šveicarų bendrovei „Sulzer“ – stoties galingumas buvo numatytas iki 600 Kw. Stoties aprūpinimu vandeniu buvo pastatytas ir vandentiekio bokštas. Pastatus projektavo ir statė vietos specialistai: stoties pastatą suplanavo vienas perspektyviausių jaunosios kartos architektų Jonas Kova-Kovalskis.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujasis pastatas buvo būdingas pramoninei funkcionalistinei architektūrai ir panašiu laikotarpiu Europoje statytoms kitoms radijo stotims. Sudėtingo plano, daugiatūrio statinio asimetriškame pagrindiniame fasade akcentuojamas lenktais jį supančių šoninių dalių kampais išreikštas įgilintas didysis tūris ir trys masyvios jo langų vertikalės. Šioje pastato dalyje buvo didžioji patalpa, kurioje numatyta įrengti siųstuvų valdymo salę, kurios viena pusė skirta trumpųjų, o kita – viduriniųjų bangų siųstuvams. Šalia salės, dešiniojoje pastato pusėje – nemaža patalpa siųstuvo „maitinimui“<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Į stotį vedusio kelio ašyje esančio pagrindinio įėjimo laiptų šonuose buvo pastatyti du stambūs dekoratyviniai skrituliai. Priešais pastatą – siųstuvo šaldymui skirtas apskritas baseinas, atlikęs ir dekoratyvinę funkciją: jame buvo įrengtas fontanas. Panašus baseinas buvo numatytas ir priešais elektrinės pastatą. Po pastatu buvo suprojektuotas didelis rūsys, kurio dešinėje pusėje – patalpa katlilinei, o po pagrindine siųstuvų valdymo sale – mašinų salė su talpiais vandens rezervuarais. Trumpųjų bangų siųstuvą buvo numatyta įrengti 50 Kw galingumo, o vidutines bangas transliuoti 120 Kw - tam buvo ketinama pastatyti du 240 m. aukščio bokštus. 1939 m. spalį stoties ir elektrinės pastatai jau buvo baiginėjami įrengti, tačiau 1940 m. kovą numatytą atidarymą sustabdė dėl karo taip ir neatkeliavusi dalis įrangos iš Anglijos. Už pagrindinio pastato buvęs elektrinęs pastatas spaudoje buvo apibūdinamas kaip „su būdingu bokštu ir labai imponuojantis“. Įdomu, kad ant šlaito link Nevežio buvo numatyta įrengti ir stoties darbuotojų gyvenvietę – specializuotos įvairių įstaigų ir įmonių vadinamosios „darbininkų kolonijos“ tuomet buvo pradėjusios įgauti populiarumą<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Taip ir nepradėjusi veikti radijo stotis buvo apgriauta 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės ir pradėjo funkcionuoti tik 1950 m. Pastatas dalinai išlaikė originaliame projekte numatytą savo išorę, tačiau prie pastato iš šiaurinės pusės buvo pristatytas vieno aukšto priestatas. Sovietmečiu stoties galingumas buvo vis didinamas, o po 1991-ųjų sausio įvykių metu stotis pusmečiui tapo vienu svarbiausių Lietuvos ryšio su pasauliu mazgu: lemtingomis dienomis stoties sargyboje stovėjo tūkstančiai žmonių . Mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, 2009 m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis, o stotis savo darbą galutinai baigė 2017 m.</p>
<p><em>Paulius Tautvydas Laurinaitis</em></p>
<p><em><strong>Dėkojame Sitkūnų bendruomenei ir AB „Telecentras“</strong></em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftnref1">[1]</a> Inžinieriai apie radio stoties didinimą. In: Lietuvos Žinios, 1932.02.01, p.5</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftnref2">[2]</a> Galingoji radijo stotis pradės veikti 1940  m. kovo pradžioje. In: Lietuvos Aidas, 1939.05.24, p.3</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftnref3">[3]</a> Anglų bendrovė statys Kauno radio stotį. In: Lietuvos  Žinios, 1938.09.15, p. 7</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftnref4">[4]</a> Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba. In: Lietuvos Aidas, 1939.08.25, p. 3</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/sitkunai.docx#_ftnref5">[5]</a> Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba. In: Lietuvos Aidas, 1939.08.25, p. 3</p>
</div>
</div>
Adresas: Sausio 13-osios g. 25B, Babtų sen., Kauno r. sav., Sitkūnai
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Jonas Kovalskis
Metai: 1938
Laikotarpis: Pirmoji Respublika, Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Infrastrukturos, Gamybinis, Kiti, Statinys, Spec. paskirties pastatas
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 12
Susiję bibliografijos įrašai
Inžinieriai apie radio stoties didinimą
Inžinieriai apie radio stoties didinimą
Lietuvos Žinios
1932-02-01 p.5
Žinutė
Galingoji radijo stotis pradės veikti 1940. kovo pradžioje
Galingoji radijo stotis pradės veikti 1940. kovo pradžioje
Lietuvos Aidas
1939-05-24 p.3
Straipsnis
Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba
Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba
Lietuvos Aidas
1939-08-25 p.3
Straipsnis
Anglų bendrovė statys Kauno radio stotį
Anglų bendrovė statys Kauno radio stotį
Lietuvos Žinios
1938-09-15 p.7
Žinutė
Dar vienas naujas statybos paminklas
Dar vienas naujas statybos paminklas
Lietuvos Aidas
1932-01-02 p.p. 5
Straipsnis
Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektorių draugija
Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektorių draugija
Lietuvos Žinios
1931-06-05 p.5
Straipsnis
Mirė prof. Dubeneckis
Mirė prof. Dubeneckis
Lietuvos Aidas
1932-08-11 p.2
Straipsnis
Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas
Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas
Lietuvos Aidas
1935-06-24 p.5
Straipsnis
Birštono gydomoji vasarvietė vakar iškilmėmis baigė sezoną
Birštono gydomoji vasarvietė vakar iškilmėmis baigė sezoną
Lietuvos Aidas
1937-10-16 p.8
Straipsnis
Jau priimtas Dariaus-Girėno paminklo projektas
Jau priimtas Dariaus-Girėno paminklo projektas
Lietuvos Aidas
1937-11-13 p.5
Straipsnis
Menininkai ir autorius apie Dariaus-Girėno paminklo projektą
Menininkai ir autorius apie Dariaus-Girėno paminklo projektą
Lietuvos Aidas
1937-11-13 p.16
Straipsnis
Lietuva, kuria aš mačiau
Lietuva, kuria aš mačiau
Lietuvos Aidas
1937-11-17 p.2
Straipsnis
Ukmergė
Ukmergė
Lietuvos Aidas
1938-01-21 p.6
Straipsnis
Geležinkelių valdyba savo statyba kuria savitą stilių
Geležinkelių valdyba savo statyba kuria savitą stilių
Lietuvos Aidas
1938-02-10 p.
Straipsnis
Lietuvos architektūra nepriklausomybės metais
Lietuvos architektūra nepriklausomybės metais
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.6
Straipsnis
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.24
Straipsnis
Statybos inspektorius apie miestelių išplanavimo penkmečio planą
Statybos inspektorius apie miestelių išplanavimo penkmečio planą
Lietuvos Aidas
1938-03-16 p.4
Straipsnis
Seimo salė atidarymo iškilmių diena
Seimo salė atidarymo iškilmių diena
Lietuvos Aidas
1936-09-01 p.1
Straipsnis
Pranešimai apie telefono linija
Pranešimai apie telefono linija
Lietuvos Aidas
1936-09-06 p.3
Straipsnis
Atidaryta Klaipėdos radio stotis
Atidaryta Klaipėdos radio stotis
Lietuvos Aidas
1936-09-15 p.3
Straipsnis
Galingąją radio stotį nutarus statyti
Galingąją radio stotį nutarus statyti
Lietuvos Aidas
1938-05-02 p.12
Straipsnis
LA, 1936.04.02, p.3 - Šį mėnesį priims Klaipėdos radio stotį
LA, 1936.04.02, p.3 - Šį mėnesį priims Klaipėdos radio stotį
Lietuvos Aidas
1936-04-02 p.3
Straipsnis
Baigiami prekybos, pramonės ir amatų rūmų namai
Baigiami prekybos, pramonės ir amatų rūmų namai
Lietuvos Aidas
1938-06-18 p.7
Straipsnis
Tik visais atžvilgiais stiprėjančioje valstybėje taip auga miestai
Tik visais atžvilgiais stiprėjančioje valstybėje taip auga miestai
Lietuvos Aidas
1938-07-01 p.4
Straipsnis
Ateities namai
Ateities namai
Lietuvos Žinios
1931-10-26 p.4
Straipsnis
Klaipėdos radio stoties statyba
Klaipėdos radio stoties statyba
1935-04-24 p.10
Žinutė
Statoma Dariaus ir Girėno mokykla upynoje
Statoma Dariaus ir Girėno mokykla upynoje
Lietuvos Aidas
1934-08-16 p.p. 6
Straipsnis
Kas įdomu Klaipėdos krašte
Kas įdomu Klaipėdos krašte
Lietuvos Aidas
1937-08-23 p.5
Straipsnis
Žinutės iš Marijampolės apskrities
Žinutės iš Marijampolės apskrities
1935-09-28 p.8
Žinutė
Praplės radiofono patalpas
Praplės radiofono patalpas
Lietuvos Aidas
1936-06-17 p.3
Straipsnis
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Straipsniai apie Lietuvos pramonės įmones
Lietuvos Aidas
1936-06-27 p.19
Straipsnis
Pastatė kioską iš geležies ir stiklo
Pastatė kioską iš geležies ir stiklo
Lietuvos Žinios
1932-02-24 p.4
Žinutė
Naujas jaunas architektas
Naujas jaunas architektas
Lietuvos Žinios
1935-03-29 p.6
Straipsnis
Dėl miestų statybos
Dėl miestų statybos
Lietuva
1923-03-23 p.2-5
Straipsnis
Kaunas išaugo į modernų miestą
Kaunas išaugo į modernų miestą
Lietuvos Aidas
1939-03-22 p.2
Straipsnis
Vytauto gatvės modernizmas dvokia...
Vytauto gatvės modernizmas dvokia...
Lietuvos Žinios
1935-08-14 p.6
Žinutė
Kauno m. architek. J. Jovalskis apie miesto išplanavimą
Kauno m. architek. J. Jovalskis apie miesto išplanavimą
Lietuvos Žinios
1940-01-11 p.10
Straipsnis
Tarėsi radijo fabriko statymo reikalais
Tarėsi radijo fabriko statymo reikalais
Lietuvos Žinios
1940-02-02 p.8
Žinutė
Iš lūšnos į rūmus
Iš lūšnos į rūmus
Lietuvos Žinios
1940-03-18 p.p.8
Žinutė
Stikliniai namai
Stikliniai namai
Lietuvos Žinios
1937-04-09 p.4
Žinutė
Turime susirūpinti statybos stilingumu
Turime susirūpinti statybos stilingumu
Lietuvos Aidas
1939-07-09 p.6
Straipsnis
Į didžius rūmus... iš kampininko
Į didžius rūmus... iš kampininko
Lietuvos Aidas
1939-07-19 p.5
Straipsnis
Architektūros dorovė
Architektūros dorovė
Lietuvos Aidas
1939-09-05 p.4
Straipsnis
Architektūros dorovė
Architektūros dorovė
Lietuvos Aidas
1939-09-06 p.4
Straipsnis
Architektūros dorovė
Architektūros dorovė
Lietuvos Aidas
1939-09-07 p.4
Straipsnis
Vilniaus gatvėse
Vilniaus gatvėse
Lietuvos Aidas
1939-11-25 p.7
Straipsnis
Miestų ir miestelių statybos reikalai
Miestų ir miestelių statybos reikalai
Lietuvos Aidas
1940-02-29 p.3
Straipsnis
Atidaryta nauja vaikų ligoninė
Atidaryta nauja vaikų ligoninė
Lietuvos Aidas
1940-03-08 p.4
Straipsnis
Ko reikėtų, kad būtų pigesnė ir prieinamesnė statyba
Ko reikėtų, kad būtų pigesnė ir prieinamesnė statyba
Lietuvos Aidas
1940-03-21 p.11
Straipsnis
Kaunas - priešingumų miestas
Kaunas - priešingumų miestas
Lietuvos Aidas
1939-05-26 p.3
Straipsnis
1 50
Susiję objektai
Kauno technologijos universiteto (buv. KPI) miestelis
Kauno technologijos universiteto (buv. KPI) miestelis
1960 - 1984
Gyvenamasis namas Ateitininkų sąjungos sklype
Gyvenamasis namas Ateitininkų sąjungos sklype
1939
Vlado Juškevičiaus ir Magdalenos bei Antano Ivanauskų gyvenamasis namas
Vlado Juškevičiaus ir Magdalenos bei Antano Ivanauskų gyvenamasis namas
1938
Iciko-Elchonos ir Frydos Chajetavičių namo priestatas
Iciko-Elchonos ir Frydos Chajetavičių namo priestatas
1938
Juozo Kraucevičiaus gyvenamasis namas
Juozo Kraucevičiaus gyvenamasis namas
1936 - 1937
Parduotuvė „Buitis“ (dab. „Verslo centras 32“)
Parduotuvė „Buitis“ (dab. „Verslo centras 32“)
1967 - 1969
Gedalijos ir Rozos Bakų gyvenamasis namas
Gedalijos ir Rozos Bakų gyvenamasis namas
1933
J. ir A. Iljinų namas
J. ir A. Iljinų namas
1933 - 1934
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
Krautuvėlė Savanorių pr. ir Aukštaičių g. kampe
Krautuvėlė Savanorių pr. ir Aukštaičių g. kampe
1929 - 1930
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
1938
Šaulių namai Veiveriuose
Šaulių namai Veiveriuose
1938
Vaikų infekcinė ligoninė (buv. Žydų vaikų namai) Kaune
Vaikų infekcinė ligoninė (buv. Žydų vaikų namai) Kaune
1931 - 1932
Vilos Šventojoje
Vilos Šventojoje
1938
Pastatas Vasario 16-osios g. 37, Šiauliuose
Pastatas Vasario 16-osios g. 37, Šiauliuose
1925 - 1930
Algirdo Sliesoraičio namo durys
Algirdo Sliesoraičio namo durys
1938
1 16

Naujos Kauno radijo stoties idėjos sklandė dar ketvirtojo dešimtmečio pradžioje: buvo nerimaujama kad kur kas galingesnės kaimyninių valstybių transliacijos nustelbia palyginus kuklias Kauno radiofono bangas[1]. Dėl ekonominių sunkumų iš pradžių buvo didinamas senosios stoties galingumas: 1933 jis buvo pakeltas nuo buvusių 3,5 iki 7 kW. Pagerėjus šalies finansinei situacijai, jau 1936 Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas tarptautinis konkursas naujosios stoties įrengimui. Pastačius naująją stotį, senąją buvo planuojama iškelti į kitą miestą, taip dar labiau sustiprinant Lietuvos radijo pozicijas.


Vieta buvo parinkta Sitkūnuose, nutolusiuose nuo Laikinosios sostinės per 17 kilometrų. To priežasčių būta keletas: netoliese ėjo naujasis Žemaičių plentas, stotį statant pačiame mieste dėl galingo signalo Kauno klausytojai girdėtų iškraipytą garsą, o laukų supama atvira vietovė buvo kur kas geresnė bangų sklaidai. Statant stotį Sitkūnuose buvo pabrėžiama ir tai, kad naujasis Lietuvos radijo transliacijos centras bus geografiškai centrinėje vietovėje visos šalies atžvilgiu[2]. Iš ūkininkų buvo supirkta 70 hektarų žemės, o senąjį Sitkūnų kaimą buvo numatyta iškelti.


Už antenų stiebų įrengimą buvo atsakinga prancūzų bendrovė „S.F.R“, įrenginėjusi ir senąją radijo stotį, o 1938 m. buvo pasirašyta sutartis su siųstuvą turėjusia pagaminti anglų bendrove „Standard Telephones and Cables Ltd.“[3]. Prie stoties buvo statoma ir atskira elektrinė, galėjusi aprūpinti stotį energija nepriklausomai nuo kitų mieste buvusių elektros stočių. Pastarosios įrengimas buvo pavestas šveicarų bendrovei „Sulzer“ – stoties galingumas buvo numatytas iki 600 Kw. Stoties aprūpinimu vandeniu buvo pastatytas ir vandentiekio bokštas. Pastatus projektavo ir statė vietos specialistai: stoties pastatą suplanavo vienas perspektyviausių jaunosios kartos architektų Jonas Kova-Kovalskis.


Naujasis pastatas buvo būdingas pramoninei funkcionalistinei architektūrai ir panašiu laikotarpiu Europoje statytoms kitoms radijo stotims. Sudėtingo plano, daugiatūrio statinio asimetriškame pagrindiniame fasade akcentuojamas lenktais jį supančių šoninių dalių kampais išreikštas įgilintas didysis tūris ir trys masyvios jo langų vertikalės. Šioje pastato dalyje buvo didžioji patalpa, kurioje numatyta įrengti siųstuvų valdymo salę, kurios viena pusė skirta trumpųjų, o kita – viduriniųjų bangų siųstuvams. Šalia salės, dešiniojoje pastato pusėje – nemaža patalpa siųstuvo „maitinimui“[4].


Į stotį vedusio kelio ašyje esančio pagrindinio įėjimo laiptų šonuose buvo pastatyti du stambūs dekoratyviniai skrituliai. Priešais pastatą – siųstuvo šaldymui skirtas apskritas baseinas, atlikęs ir dekoratyvinę funkciją: jame buvo įrengtas fontanas. Panašus baseinas buvo numatytas ir priešais elektrinės pastatą. Po pastatu buvo suprojektuotas didelis rūsys, kurio dešinėje pusėje – patalpa katlilinei, o po pagrindine siųstuvų valdymo sale – mašinų salė su talpiais vandens rezervuarais. Trumpųjų bangų siųstuvą buvo numatyta įrengti 50 Kw galingumo, o vidutines bangas transliuoti 120 Kw - tam buvo ketinama pastatyti du 240 m. aukščio bokštus. 1939 m. spalį stoties ir elektrinės pastatai jau buvo baiginėjami įrengti, tačiau 1940 m. kovą numatytą atidarymą sustabdė dėl karo taip ir neatkeliavusi dalis įrangos iš Anglijos. Už pagrindinio pastato buvęs elektrinęs pastatas spaudoje buvo apibūdinamas kaip „su būdingu bokštu ir labai imponuojantis“. Įdomu, kad ant šlaito link Nevežio buvo numatyta įrengti ir stoties darbuotojų gyvenvietę – specializuotos įvairių įstaigų ir įmonių vadinamosios „darbininkų kolonijos“ tuomet buvo pradėjusios įgauti populiarumą[5].


Taip ir nepradėjusi veikti radijo stotis buvo apgriauta 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės ir pradėjo funkcionuoti tik 1950 m. Pastatas dalinai išlaikė originaliame projekte numatytą savo išorę, tačiau prie pastato iš šiaurinės pusės buvo pristatytas vieno aukšto priestatas. Sovietmečiu stoties galingumas buvo vis didinamas, o po 1991-ųjų sausio įvykių metu stotis pusmečiui tapo vienu svarbiausių Lietuvos ryšio su pasauliu mazgu: lemtingomis dienomis stoties sargyboje stovėjo tūkstančiai žmonių . Mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, 2009 m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis, o stotis savo darbą galutinai baigė 2017 m.


Paulius Tautvydas Laurinaitis


Dėkojame Sitkūnų bendruomenei ir AB „Telecentras“




[1] Inžinieriai apie radio stoties didinimą. In: Lietuvos Žinios, 1932.02.01, p.5


[2] Galingoji radijo stotis pradės veikti 1940  m. kovo pradžioje. In: Lietuvos Aidas, 1939.05.24, p.3


[3] Anglų bendrovė statys Kauno radio stotį. In: Lietuvos  Žinios, 1938.09.15, p. 7


[4] Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba. In: Lietuvos Aidas, 1939.08.25, p. 3


[5] Baigiama naujosios radijo stoties rūmų statyba. In: Lietuvos Aidas, 1939.08.25, p. 3


Pagrindinio fasado fragmentas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pagrindinio fasado fragmentas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pagrindinis įėjimas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pagrindinis įėjimas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Alėja tarp vartų ir pagrindinio įėjimo. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Alėja tarp vartų ir pagrindinio įėjimo. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžioji salė. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžioji salė. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pirmojo aukšto koridorius. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pirmojo aukšto koridorius. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžioji salė. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžioji salė. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžiosios salės langai ir fontanėlis. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Didžiosios salės langai ir fontanėlis. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Studija. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Studija. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Studija. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Studija. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Laiptų turėklai. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Laiptų turėklai. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Rūsio koridorius. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Rūsio koridorius. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pokarinis priestatas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Pokarinis priestatas. 2019 m. P. T. Laurinaičio nuotr.