Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
<p style="text-align: justify;">Vėlyvuoju sovietmečiu įvyko pokyčių dominuojančioje pakopinės gyventojų aptarnavimo sistemos sampratoje. Masinis jos taikymas iš dalies sprendė gyvenamojo būsto klausimą, bet suniveliavo daugelio miestų charakterį. Imta ieškoti įvairesnių variantų ir jų realizavimo būdų. Vienas iš pasiūlytų sprendimų – koncentruoti kuo didesnį visuomeninių aptarnavimo objektų kiekį gyvenamojo rajono centre ir stambinti prekybos centrus<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokį kelią pasirinko ir Šeškinės visuomeninio centro autoriai, abipus Ukmergės g. sukomponavę stambų koncentruotą visuomeninį branduolį su prekybos centru, taupomąja kasa, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatu, vaikų klubu, maitinimo įstaiga, poliklinika, kino teatru, neįgyvendinta biblioteka<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Prekybos centras ženklino naują požiūrį į mikrorajono visuomeninio centro erdvinį komponavimą, kuomet modernizmui būdingus objektus su priešais išsidėsčiusiomis aikštėmis keičia sudėtingi kompleksai su labiau intravertiška vidine struktūra ir sofistikuota erdvine kompozicija; pastatai iš „daiktų erdvėje“ virsta „erdvę koncentruojančiais“ objektais. „Šeškinė“ sukomponuota kaip iš atskirų fragmentų sudarytas kompleksas, formuojamas pėsčiųjų takų sistemos su centrine vidaus aikšte. Akcentuotas objekto pasiekiamumas: į jį sueina pėsčiųjų srautai iš viso rajono, pastato parterio lygyje numatyta daug įeigos vietų; taip pat, kadangi objekte koncentruota daug dviejuose aukštuose išdėstytų prekybos ir paslaugų taškų, - į antrą aukštą veda aikštę juosianti galerija. </p>
<p style="text-align: justify;">Objekto architektūra taip pat žymėjo ir besikeičiančią meninę raišką, sąlygojusią rafinuotai sudėtingą formodarą, įvardintą kaip metaforišką ir ženklišką, bet taip pat – ir kaip sunkiai skaitomą ar net drastišką<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Galima įžvelgti ir postmodernizmui būdingų tradicinių komponavimo priemonių ir istoristinių elementų: prekybos centras savaip interpretuoja Vilniaus senamiesčio kompozicijos bendruosius bruožus: praėjimus-gatves, aikštę su dekoratyviniu baseinu ir bokštu-laikrodžiu. Visi šie elementai - bokštas, tilteliai, galerijos, arkos, įeigos, – siekia susmulkinti ir humanizuoti bendrą mastelį.</p>
<p style="text-align: justify;">Kompleksas buvo įvertintas įvairiose peržiūrose bei apdovanotas 1986 m. SSSR Ministrų tarybos premija. Taip pat, praėjus vos metams po realizacijos, 1985 m. objektas buvo pripažintas vietinės reikšmės architektūros paminklu<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>, tapęs turbūt greičiausiai įpaveldintu architektūros kūriniu šalyje. Tačiau po Nepriklausomybės vėliau pastato vertingosios savybės ir jų pobūdis nustatyti nebuvo<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. 2009 m. kovo 15 d. avarijos metu nugriuvo dalis galerijos ir jas laikančių kolonų; neapibrėžtas objekto teisinis statusas neleidžia tikėtis adekvačios rekonstrukcijos ir eksploatacijos. Kompleksas tapo dar viena sovietmečio pastatų trajektorijos nuo saugojimo iki nykimo iliustracija.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Martynas Mankus</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Ziberkas, Leonidas Pranas. Šeškinės visuomeninis prekybos centras: tarp praeities ir ateities. <em>Urbanistika ir architektūra</em>, 2004, XXVIII tomas, nr. 3 priedas, p. 117–122.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Balčiūnas, Vaclovas. Šeškinės prekybos ir paslaugų centras. <em>LTSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, T.1</em>. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 470–471.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Kulikauskas, Paulius. Šeškinės centras – bendravimas su žaviu kaprizingu vaiku. <em>Statyba ir architektūra</em>, 1986-06, p. 10–12.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.). Vilnius: Savastis, 1993.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/04BF16A7-A7A1-4DD9-A496-DB4B91518BD7</p>
</div>
</div>
Adresas: Vilniaus miesto sav., Vilniaus m., Šeškinės g. 26, 28, 30, 32
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis, Giedrė Teresėlė Dindienė, Gediminas Baravykas
Metai: 1983
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Prekybinis
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis
Nuotraukos: 24
Susiję objektai
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
1985 - 1988
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
1975 - 1981
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
1981 - 1989
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
1977 - 1997
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Valstybinės automobilių inspekcijos pastatas (vėliau Kelių policijos valdyba)
Valstybinės automobilių inspekcijos pastatas (vėliau Kelių policijos valdyba)
1980 - 1985
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
1989 - 1995
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
1983
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
1990
Prekybos centras "Kalniečiai"
Prekybos centras "Kalniečiai"
1978 - 1988
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
1974 - 1986
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
1985 - 1989
Skapiškio kultūros namai
Skapiškio kultūros namai
1990
1 14

Vėlyvuoju sovietmečiu įvyko pokyčių dominuojančioje pakopinės gyventojų aptarnavimo sistemos sampratoje. Masinis jos taikymas iš dalies sprendė gyvenamojo būsto klausimą, bet suniveliavo daugelio miestų charakterį. Imta ieškoti įvairesnių variantų ir jų realizavimo būdų. Vienas iš pasiūlytų sprendimų – koncentruoti kuo didesnį visuomeninių aptarnavimo objektų kiekį gyvenamojo rajono centre ir stambinti prekybos centrus[1].


Tokį kelią pasirinko ir Šeškinės visuomeninio centro autoriai, abipus Ukmergės g. sukomponavę stambų koncentruotą visuomeninį branduolį su prekybos centru, taupomąja kasa, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatu, vaikų klubu, maitinimo įstaiga, poliklinika, kino teatru, neįgyvendinta biblioteka[2].


Prekybos centras ženklino naują požiūrį į mikrorajono visuomeninio centro erdvinį komponavimą, kuomet modernizmui būdingus objektus su priešais išsidėsčiusiomis aikštėmis keičia sudėtingi kompleksai su labiau intravertiška vidine struktūra ir sofistikuota erdvine kompozicija; pastatai iš „daiktų erdvėje“ virsta „erdvę koncentruojančiais“ objektais. „Šeškinė“ sukomponuota kaip iš atskirų fragmentų sudarytas kompleksas, formuojamas pėsčiųjų takų sistemos su centrine vidaus aikšte. Akcentuotas objekto pasiekiamumas: į jį sueina pėsčiųjų srautai iš viso rajono, pastato parterio lygyje numatyta daug įeigos vietų; taip pat, kadangi objekte koncentruota daug dviejuose aukštuose išdėstytų prekybos ir paslaugų taškų, - į antrą aukštą veda aikštę juosianti galerija. 


Objekto architektūra taip pat žymėjo ir besikeičiančią meninę raišką, sąlygojusią rafinuotai sudėtingą formodarą, įvardintą kaip metaforišką ir ženklišką, bet taip pat – ir kaip sunkiai skaitomą ar net drastišką[3]. Galima įžvelgti ir postmodernizmui būdingų tradicinių komponavimo priemonių ir istoristinių elementų: prekybos centras savaip interpretuoja Vilniaus senamiesčio kompozicijos bendruosius bruožus: praėjimus-gatves, aikštę su dekoratyviniu baseinu ir bokštu-laikrodžiu. Visi šie elementai - bokštas, tilteliai, galerijos, arkos, įeigos, – siekia susmulkinti ir humanizuoti bendrą mastelį.


Kompleksas buvo įvertintas įvairiose peržiūrose bei apdovanotas 1986 m. SSSR Ministrų tarybos premija. Taip pat, praėjus vos metams po realizacijos, 1985 m. objektas buvo pripažintas vietinės reikšmės architektūros paminklu[4], tapęs turbūt greičiausiai įpaveldintu architektūros kūriniu šalyje. Tačiau po Nepriklausomybės vėliau pastato vertingosios savybės ir jų pobūdis nustatyti nebuvo[5]. 2009 m. kovo 15 d. avarijos metu nugriuvo dalis galerijos ir jas laikančių kolonų; neapibrėžtas objekto teisinis statusas neleidžia tikėtis adekvačios rekonstrukcijos ir eksploatacijos. Kompleksas tapo dar viena sovietmečio pastatų trajektorijos nuo saugojimo iki nykimo iliustracija.


Martynas Mankus




[1] Ziberkas, Leonidas Pranas. Šeškinės visuomeninis prekybos centras: tarp praeities ir ateities. Urbanistika ir architektūra, 2004, XXVIII tomas, nr. 3 priedas, p. 117–122.


[2] Balčiūnas, Vaclovas. Šeškinės prekybos ir paslaugų centras. LTSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, T.1. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 470–471.


[3] Kulikauskas, Paulius. Šeškinės centras – bendravimas su žaviu kaprizingu vaiku. Statyba ir architektūra, 1986-06, p. 10–12.


[4] Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.). Vilnius: Savastis, 1993.


[5] https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/04BF16A7-A7A1-4DD9-A496-DB4B91518BD7


Šeškinės mikrorajono statyba, priekyje – prekybos centras Šeškinė. A. Grinčelaičio nuotr., LCVA fotodokumentų skyrius
Šeškinės mikrorajono statyba, priekyje – prekybos centras Šeškinė. A. Grinčelaičio nuotr., LCVA fotodokumentų skyrius
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Vilnius. ATP-1337
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Vilnius. ATP-1337
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš leidinio „Statyba ir architektūra“, B. Nekrylovo nuotr., 1987
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš leidinio „Statyba ir architektūra“, B. Nekrylovo nuotr., 1987
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninis prekybos centras. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro interjeras. Iš leidinio „Architektura sovietskoj Litvy, 1987“, p. 137
Šeškinės visuomeninio prekybos centro interjeras. Iš leidinio „Architektura sovietskoj Litvy, 1987“, p. 137
Šeškinės visuomeninio prekybos centro interjeras. Iš leidinio „Architektura sovietskoj Litvy, 1987“, p. 137
Šeškinės visuomeninio prekybos centro interjeras. Iš leidinio „Architektura sovietskoj Litvy, 1987“, p. 137
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro projektas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro maketas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro maketas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro maketas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Šeškinės visuomeninio prekybos centro maketas. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Galerijos griuvimas, 2009. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Galerijos griuvimas, 2009. Iš asmeninio K. Pempės archyvo
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Nykstantis Šeškinės visuomeninis prekybos centras. V. Petrulio nuotr., 2000 m.