Panevėžio Žydų gimnazija
<p style="text-align: justify;">XX a. trečiame dešimtmetyje Panevėžyje tik nedaugelis švietimo įstaigų turėjo nuosavas patalpas, kurios būtų optimaliai pritaikytos švietimo proceso vykdymui<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Dėl to mieste jaustas poreikis statyti naujus tiek lietuvių, tiek mieste gyvenusių tautinių mažumų vaikų švietimui skirtus pastatus. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje naujų mokyklų statybos Panevėžyje vyko vangiai<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis dėlto, siekiai statyti naujus švietimo įstaigoms skirtus pastatus mieste praktinį pobūdį įgavo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu kilo planai pastatyti ne vieną tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų vaikams skirtą švietimo įstaigos pastatą. Pirmieji tokius planus pradėjo įgyvendinti Panevėžyje gyvenę žydai, tuo metu sudarę nemažą dalį miesto gyventojų sudėties<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Todėl jau 1927 m. viduryje patvirtintas naujos dviejų aukštų su rūsiu bei šlaitiniu stogu Panevėžio žydų gimnazijos projektas. Jo autorius Pinchusas Sobolis.</p>
<p style="text-align: justify;">Žydų gimnazijos pastato statybai sklypas numatytas Elektros g., šalia tuometinės miesto elektrinės. 1927 m. birželio viduryje padėtas pirmasis pamatinis akmuo naujos žydų gimnazijos statybai<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Pastatas statytas iš gelsvų plytų mūro, kurio išorė nebuvo tinkuota. Iki vėliau sekusių plėtimo procesų, pastatas buvo simetriško stačiakampio plano. Pirmame ir antrame aukšte didžiąją dalį ploto užėmė įvairaus dydžio aštuonios klasių patalpos, išdėstytos abipus vidaus patalpas skiriančių koridorių. Statyba truko kiek daugiau nei metus ir buvo užbaigta 1928 m. rudenį<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Statybos kaštai siekė daugiau nei 111 tūkst. tuometinių litų<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Tuometinėje miesto spaudoje naujo objekto atsiradimas sutiktas teigiamai – akcentuotas išorės puošnumas ir tai, kad viduje buvo rengtos šildymo, vandentiekio sistemos. Dėl to pastatas netgi vadintas <em>rūmais</em><a title="" href="#_ftn7">[7]</a>. Todėl Panevėžyje, kuriame tuo metu statybos nevyko sparčiai, naujas gimnazijos pastatas tapo vienu svarbesnių miesto atsinaujinimo ženklų.</p>
<p style="text-align: justify;">Gimnazijos pastato išorė yra santūraus puošnumo, būdinga istorizmo stilistikai. Pagrindinę architektūrinę raišką kuria plytų mūras bei stilizuotų dekoro detalių gausa. Išorėje yra akcentuojamas horizontalumas, kurį sustiprina stačiakampių langų eilės su lenktos formos sąramomis bei virš pirmojo ir antrojo aukšto išsikišusios karnizų juostos. Bendrą pagrindinio fasado išraišką pagyvina dekoratyvinių piliastrų skaidomas rizalitas ir plastiškų formų frontonas (nors toks pirminiame projekte nebuvo vaizduotas), kuriame buvo įkomponuota Dovydo žvaigždė (neišlikusi). Centrinę rizalito dalį, išvengiant monotonijos, paryškina arkos formos įėjimo ir antrojo aukšto lango angos.</p>
<p style="text-align: justify;">XX a. ketvirtame dešimtmetyje pastatas plėstas – parengtas ir įgyvendintas dviaukščio priestato projektas<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>, kurio autorius Adolfas Tylius. Priestato architektūra pratęsė bendrą pastato išorės išvaizdą – taip pat dominuoja karnizų juostų ir langų ritmas bei dekoratyviniai elementai. Po plėtros pastatas įgavo netaisyklingos formos planą.</p>
<p style="text-align: justify;">XX a. penktojo dešimtmečio pradžioje ši žydų gimnazija buvo uždaryta<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>. Sovietmečiu buvusioje gimnazijoje veikė įvairios švietimo įstaigos. Po vėliau sekusių plėtimo darbų,  pastatas įgavo dabartinę stačiakampio su vidiniu kiemu plano formą. Taip pat buvo užtinkuota ir nemaža dalis išorės plytų mūro.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo metu pastate, kuris yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, veikia Panevėžio apygardos teismas.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Evaldas Vilkončius</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Maksimaitienė, Ona. <em>Panevėžio miesto istorija. </em>Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2003, p. 309.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Baliūnas, Vytautas. <em>Panevėžio mokyklos iki 1940 metų. </em>In: Panevėžio istorijos fragmentai, 1993, p. 78.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Kaubrys, Saulius. <em>Tautinės mažumos Panevėžyje tarpukario laikotarpiu.</em> In: Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m., p. 433.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> <em>Statomosios žydų gimnazijos kampinio akmens padėjimo iškilmės.</em> In: Panevėžio balsas, 1927 m. birželio 16 d., p. 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> <em>Panevėžio žydų gimnazijos naujų rūmų atidarymas.</em> In: Panevėžio balsas, 1928 m., spalio 11 d., p. 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> Šetkus, Benediktas. <em>Tautinių mažumų mokyklos Panevėžyje 1918-1940 metais.</em> In: Panevėžio istorijos fragmentai, 1993, p. 90.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> <em>Panevėžys.</em> In: Panevėžio balsas, 1928 m. gruodžio 20 d., p. 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> <em>Techniškoji kronika.</em> In: Technika ir ūkis, 1938 m., Nr. 2, p. 60.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> Baliūnas, op. cit., p. 83.</p>
</div>
</div>
Adresas: Panevėžio m. sav., Panevėžys, Elektros g. 9
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Pinchusas Sobolis, Adolfas Tylius
Metai: 1927
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Gimnazija
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 9
Susiję objektai
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
1927
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
1925
Lenkų kredito draugijos rūmai
Lenkų kredito draugijos rūmai
1932
Totorių mečetė Kaune
Totorių mečetė Kaune
1930
Kazimiero Pociaus namas Kaune
Kazimiero Pociaus namas Kaune
1927 - 1928
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Alekso Šeimano namas
Alekso Šeimano namas
1928
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
1931 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kaune
Lietuvos banko rūmai Kaune
1924 - 1927
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Karmelitų parapijos namai Kaune
Karmelitų parapijos namai Kaune
1928
Marijampolės geležinkelio stotis
Marijampolės geležinkelio stotis
1923 - 1924
Viešbutis "Lietuva" Kaune
Viešbutis "Lietuva" Kaune
1925
Meno mokyklos rūmai Kaune
Meno mokyklos rūmai Kaune
1922
Žydų bankas Kaune
Žydų bankas Kaune
1924 - 1925
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
1925 - 1932
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
1928 - 1930
Šaulių namai Varėnoje
Šaulių namai Varėnoje
1930 - 1933
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune,  Rotušės a. 14
Namas Kaune, Rotušės a. 14
1924
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
1928 - 1931
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
1925
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
1926 - 1927
1 30

XX a. trečiame dešimtmetyje Panevėžyje tik nedaugelis švietimo įstaigų turėjo nuosavas patalpas, kurios būtų optimaliai pritaikytos švietimo proceso vykdymui[1]. Dėl to mieste jaustas poreikis statyti naujus tiek lietuvių, tiek mieste gyvenusių tautinių mažumų vaikų švietimui skirtus pastatus. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje naujų mokyklų statybos Panevėžyje vyko vangiai[2].


Vis dėlto, siekiai statyti naujus švietimo įstaigoms skirtus pastatus mieste praktinį pobūdį įgavo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu kilo planai pastatyti ne vieną tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų vaikams skirtą švietimo įstaigos pastatą. Pirmieji tokius planus pradėjo įgyvendinti Panevėžyje gyvenę žydai, tuo metu sudarę nemažą dalį miesto gyventojų sudėties[3]. Todėl jau 1927 m. viduryje patvirtintas naujos dviejų aukštų su rūsiu bei šlaitiniu stogu Panevėžio žydų gimnazijos projektas. Jo autorius Pinchusas Sobolis.


Žydų gimnazijos pastato statybai sklypas numatytas Elektros g., šalia tuometinės miesto elektrinės. 1927 m. birželio viduryje padėtas pirmasis pamatinis akmuo naujos žydų gimnazijos statybai[4]. Pastatas statytas iš gelsvų plytų mūro, kurio išorė nebuvo tinkuota. Iki vėliau sekusių plėtimo procesų, pastatas buvo simetriško stačiakampio plano. Pirmame ir antrame aukšte didžiąją dalį ploto užėmė įvairaus dydžio aštuonios klasių patalpos, išdėstytos abipus vidaus patalpas skiriančių koridorių. Statyba truko kiek daugiau nei metus ir buvo užbaigta 1928 m. rudenį[5]. Statybos kaštai siekė daugiau nei 111 tūkst. tuometinių litų[6]. Tuometinėje miesto spaudoje naujo objekto atsiradimas sutiktas teigiamai – akcentuotas išorės puošnumas ir tai, kad viduje buvo rengtos šildymo, vandentiekio sistemos. Dėl to pastatas netgi vadintas rūmais[7]. Todėl Panevėžyje, kuriame tuo metu statybos nevyko sparčiai, naujas gimnazijos pastatas tapo vienu svarbesnių miesto atsinaujinimo ženklų.


Gimnazijos pastato išorė yra santūraus puošnumo, būdinga istorizmo stilistikai. Pagrindinę architektūrinę raišką kuria plytų mūras bei stilizuotų dekoro detalių gausa. Išorėje yra akcentuojamas horizontalumas, kurį sustiprina stačiakampių langų eilės su lenktos formos sąramomis bei virš pirmojo ir antrojo aukšto išsikišusios karnizų juostos. Bendrą pagrindinio fasado išraišką pagyvina dekoratyvinių piliastrų skaidomas rizalitas ir plastiškų formų frontonas (nors toks pirminiame projekte nebuvo vaizduotas), kuriame buvo įkomponuota Dovydo žvaigždė (neišlikusi). Centrinę rizalito dalį, išvengiant monotonijos, paryškina arkos formos įėjimo ir antrojo aukšto lango angos.


XX a. ketvirtame dešimtmetyje pastatas plėstas – parengtas ir įgyvendintas dviaukščio priestato projektas[8], kurio autorius Adolfas Tylius. Priestato architektūra pratęsė bendrą pastato išorės išvaizdą – taip pat dominuoja karnizų juostų ir langų ritmas bei dekoratyviniai elementai. Po plėtros pastatas įgavo netaisyklingos formos planą.


XX a. penktojo dešimtmečio pradžioje ši žydų gimnazija buvo uždaryta[9]. Sovietmečiu buvusioje gimnazijoje veikė įvairios švietimo įstaigos. Po vėliau sekusių plėtimo darbų,  pastatas įgavo dabartinę stačiakampio su vidiniu kiemu plano formą. Taip pat buvo užtinkuota ir nemaža dalis išorės plytų mūro.


Šiuo metu pastate, kuris yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, veikia Panevėžio apygardos teismas.


Evaldas Vilkončius




[1] Maksimaitienė, Ona. Panevėžio miesto istorija. Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2003, p. 309.


[2] Baliūnas, Vytautas. Panevėžio mokyklos iki 1940 metų. In: Panevėžio istorijos fragmentai, 1993, p. 78.


[3] Kaubrys, Saulius. Tautinės mažumos Panevėžyje tarpukario laikotarpiu. In: Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m., p. 433.


[4] Statomosios žydų gimnazijos kampinio akmens padėjimo iškilmės. In: Panevėžio balsas, 1927 m. birželio 16 d., p. 2.


[5] Panevėžio žydų gimnazijos naujų rūmų atidarymas. In: Panevėžio balsas, 1928 m., spalio 11 d., p. 2.


[6] Šetkus, Benediktas. Tautinių mažumų mokyklos Panevėžyje 1918-1940 metais. In: Panevėžio istorijos fragmentai, 1993, p. 90.


[7] Panevėžys. In: Panevėžio balsas, 1928 m. gruodžio 20 d., p. 2.


[8] Techniškoji kronika. In: Technika ir ūkis, 1938 m., Nr. 2, p. 60.


[9] Baliūnas, op. cit., p. 83.


Projektas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Projektas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Pirmo aukšto planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Pirmo aukšto planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Antro aukšto planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Antro aukšto planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Situacijos planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Situacijos planas, arch. Pinchusas Sobolis, 1927. LCVA
Priestato fasadas, arch. Adolfas Tylius, 1938. LCVA
Priestato fasadas, arch. Adolfas Tylius, 1938. LCVA
Pastatas XX a. 6 deš. Iš leidinio „Panevėžys“, sud. A. Dagelis. Vilnius, 1960, p. 41
Pastatas XX a. 6 deš. Iš leidinio „Panevėžys“, sud. A. Dagelis. Vilnius, 1960, p. 41
Pastato fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.
Pastato fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.
Šoninis fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.
Šoninis fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.
Šoninis fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.
Šoninis fasadas. E. Vilkončiaus nuotr., 2019 m.