Rezultatai pagal užklausą: Architektūros tipas - Profesionalus
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras (0)
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Didžioji g. 35/2
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Algimantas Šarauskas, Jonas Gerulaitis
Stiliai: Postmodernizmas
Metai: 1983
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Vilnius
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Interjeras, Kavinė/Restoranas/Valgykla, Viešbutis
Medžiagos: Kitos medžiagos
Nuotraukos: 11
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

„Astorijos“ viešbučio ir rekonstrukcija, o ypač jo rūsyje įrengtas restoranas, tapo tikru 1980-ųjų pradžios architektūriniu įvykiu. Neįprastų spalvų, formų bei veidrodinių paviršių prisodrinta erdvė pasižymėjo dar nematytais eklektiškais deriniais. Objekto architektūrinės idėjos būtų neįmanomos be dizainerio Jono Gerulaičio indėlio, sukūrusio unikalias vienetines baro ir restorano kėdes, veidrodžius-indaujas, stalus, ekspozicinius baldus, spalvingumu ir neįprastu formų deriniu primenančius italų „Memphis“ grupės darbus[1].

1980-ųjų pradžioje į sugrįžusį dėmesį istorizmo formoms visuomeniniuose interjeruose buvo žiūrima dvejopai. Viena vertus, pastebėta, kad gausiai taikomos daugiau formalios negu semantinės struktūrinės istorinės aliuzijos. Kita vertus, išskirti meniškai išbaigti, kompoziciškai vieningi interjerai. Prie tokių vykusių pavyzdžių priskirta ir „Astorija“[2], kurios interjero ašimi tapo šiuolaikiška asociatyvi ir abstrahuota istorinio žodyno interpretacija. Kaip teigė J. Markevičienė, „čia nėra tiesmukų skolinių (...). Tai, kas antikoje ir baroke buvo puošmenos, čia supaprastinama iki schemos: kolona tampa tiesiog stulpu, kapitelis – kubu, frontonas – paprasčiausiu trikampiu. Tai formų archetipai, kurie kaip karkasas glūdi po kiekvieno istoriškojo stiliaus apvalkalu”[3].

Objektas 1984 m. architektų sąjungos apžiūroje buvo apdovanotas kaip geriausias interjeras; meniniu įtaigumu postmodernistinė „Astorija“ lyginta ir su beveik ketvirčiu amžiaus anksčiau atsiradusia modernistine „Neringa“. Interjeras paliko įspūdį ir estų architektūros istorikui Martui Kalmui, kuris, viešėdamas Vilniuje 1987 m. jį įvardino kaip lietuvišką Michaelo Graveso interpretaciją su popart elementais[4]. Retrospektyviai vertinant, išraiškingas ir kiek ekstravagantiškas objektas ženklino vėlyvuoju sovietmečiu besiformuojantį parodomosios prabangos poreikį ir besiformuojantį sovietinį vartotojiškumą.

Martynas Mankus



[1] Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių : Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, p. 30.

[2] Pečiulis, Rimantas. „Astorijos“ viešbutis Vilniaus senamiestyje, Statyba ir architektūra, 1985-11, p. 26.

[3] Markevičienė, Jūratė. Stilių ir amžių jungtys, Literatūra ir menas, 1986-03-01, p.9.

[4] Kalmas, Martas. Interjero dizainas, Literatūra ir menas, 1987-07-11, p.3.