Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
<p style="text-align: justify;">„Astorijos“ viešbučio ir rekonstrukcija, o ypač jo rūsyje įrengtas restoranas, tapo tikru 1980-ųjų pradžios architektūriniu įvykiu. Neįprastų spalvų, formų bei veidrodinių paviršių prisodrinta erdvė pasižymėjo dar nematytais eklektiškais deriniais. Objekto architektūrinės idėjos būtų neįmanomos be dizainerio Jono Gerulaičio indėlio, sukūrusio unikalias vienetines baro ir restorano kėdes, veidrodžius-indaujas, stalus, ekspozicinius baldus, spalvingumu ir neįprastu formų deriniu primenančius italų „Memphis“ grupės darbus<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">1980-ųjų pradžioje į sugrįžusį dėmesį istorizmo formoms visuomeniniuose interjeruose buvo žiūrima dvejopai. Viena vertus, pastebėta, kad gausiai taikomos daugiau formalios negu semantinės struktūrinės istorinės aliuzijos. Kita vertus, išskirti meniškai išbaigti, kompoziciškai vieningi interjerai. Prie tokių vykusių pavyzdžių priskirta ir „Astorija“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>, kurios interjero ašimi tapo šiuolaikiška asociatyvi ir abstrahuota istorinio žodyno interpretacija. Kaip teigė J. Markevičienė, „čia nėra tiesmukų skolinių (...). Tai, kas antikoje ir baroke buvo puošmenos, čia supaprastinama iki schemos: kolona tampa tiesiog stulpu, kapitelis – kubu, frontonas – paprasčiausiu trikampiu. Tai formų archetipai, kurie kaip karkasas glūdi po kiekvieno istoriškojo stiliaus apvalkalu”<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Objektas 1984 m. architektų sąjungos apžiūroje buvo apdovanotas kaip geriausias interjeras; meniniu įtaigumu postmodernistinė „Astorija“ lyginta ir su beveik ketvirčiu amžiaus anksčiau atsiradusia modernistine „Neringa“. Interjeras paliko įspūdį ir estų architektūros istorikui Martui Kalmui, kuris, viešėdamas Vilniuje 1987 m. jį įvardino kaip lietuvišką Michaelo Graveso interpretaciją su <em>popart</em> elementais<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Retrospektyviai vertinant, išraiškingas ir kiek ekstravagantiškas objektas ženklino vėlyvuoju sovietmečiu besiformuojantį parodomosios prabangos poreikį ir besiformuojantį sovietinį vartotojiškumą.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Martynas Mankus</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių : Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, p. 30.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Pečiulis, Rimantas. „Astorijos“ viešbutis Vilniaus senamiestyje, <em>Statyba ir architektūra</em>, 1985-11, p. 26.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Markevičienė, Jūratė. Stilių ir amžių jungtys, <em>Literatūra ir menas</em>, 1986-03-01, p.9.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Kalmas, Martas. Interjero dizainas, <em>Literatūra ir menas</em>, 1987-07-11, p.3.</p>
</div>
</div>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Didžioji g. 35/2
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Algimantas Šarauskas, Jonas Gerulaitis
Metai: 1983
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Interjeras, Kavinė / Restoranas / Valgykla, Viešbutis
Medžiagos: Kitos medžiagos
Nuotraukos: 11
Susiję objektai
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
1985 - 1988
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
1975 - 1981
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
1981 - 1989
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
1977 - 1997
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
1983 - 1984
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
1989 - 1995
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
1990
Prekybos centras "Kalniečiai"
Prekybos centras "Kalniečiai"
1978 - 1988
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
1974 - 1986
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
1985 - 1989
Skapiškio kultūros namai
Skapiškio kultūros namai
1990
1 13

„Astorijos“ viešbučio ir rekonstrukcija, o ypač jo rūsyje įrengtas restoranas, tapo tikru 1980-ųjų pradžios architektūriniu įvykiu. Neįprastų spalvų, formų bei veidrodinių paviršių prisodrinta erdvė pasižymėjo dar nematytais eklektiškais deriniais. Objekto architektūrinės idėjos būtų neįmanomos be dizainerio Jono Gerulaičio indėlio, sukūrusio unikalias vienetines baro ir restorano kėdes, veidrodžius-indaujas, stalus, ekspozicinius baldus, spalvingumu ir neįprastu formų deriniu primenančius italų „Memphis“ grupės darbus[1].


1980-ųjų pradžioje į sugrįžusį dėmesį istorizmo formoms visuomeniniuose interjeruose buvo žiūrima dvejopai. Viena vertus, pastebėta, kad gausiai taikomos daugiau formalios negu semantinės struktūrinės istorinės aliuzijos. Kita vertus, išskirti meniškai išbaigti, kompoziciškai vieningi interjerai. Prie tokių vykusių pavyzdžių priskirta ir „Astorija“[2], kurios interjero ašimi tapo šiuolaikiška asociatyvi ir abstrahuota istorinio žodyno interpretacija. Kaip teigė J. Markevičienė, „čia nėra tiesmukų skolinių (...). Tai, kas antikoje ir baroke buvo puošmenos, čia supaprastinama iki schemos: kolona tampa tiesiog stulpu, kapitelis – kubu, frontonas – paprasčiausiu trikampiu. Tai formų archetipai, kurie kaip karkasas glūdi po kiekvieno istoriškojo stiliaus apvalkalu”[3].


Objektas 1984 m. architektų sąjungos apžiūroje buvo apdovanotas kaip geriausias interjeras; meniniu įtaigumu postmodernistinė „Astorija“ lyginta ir su beveik ketvirčiu amžiaus anksčiau atsiradusia modernistine „Neringa“. Interjeras paliko įspūdį ir estų architektūros istorikui Martui Kalmui, kuris, viešėdamas Vilniuje 1987 m. jį įvardino kaip lietuvišką Michaelo Graveso interpretaciją su popart elementais[4]. Retrospektyviai vertinant, išraiškingas ir kiek ekstravagantiškas objektas ženklino vėlyvuoju sovietmečiu besiformuojantį parodomosios prabangos poreikį ir besiformuojantį sovietinį vartotojiškumą.


Martynas Mankus




[1] Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių : Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, p. 30.


[2] Pečiulis, Rimantas. „Astorijos“ viešbutis Vilniaus senamiestyje, Statyba ir architektūra, 1985-11, p. 26.


[3] Markevičienė, Jūratė. Stilių ir amžių jungtys, Literatūra ir menas, 1986-03-01, p.9.


[4] Kalmas, Martas. Interjero dizainas, Literatūra ir menas, 1987-07-11, p.3.


„Astorijos“ interjeras. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 32
„Astorijos“ interjeras. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 32
„Astorijos“ interjeras. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 32
„Astorijos“ interjeras. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 32
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 33
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 31
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 31
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 31
„Astorijos“ restorano baldai. Iš leidinio: Janulevičiūtė, Rasa. 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilnius : VDA leidykla, 2018, p. 31
Restauruojamo viešbučio „Astorija“ projektas, 1981. VAA, ATD-679
Restauruojamo viešbučio „Astorija“ projektas, 1981. VAA, ATD-679
Restauruojamo viešbučio „Astorija“ projektas, 1981. VAA, ATD-679
Restauruojamo viešbučio „Astorija“ projektas, 1981. VAA, ATD-679
Rekonstruojamo viešbučio „Astorija“ interjero fragmentas (maketas). Iš leidinio: Statyba ir architektūra, 1983 m., nr. 7, viršelis
Rekonstruojamo viešbučio „Astorija“ interjero fragmentas (maketas). Iš leidinio: Statyba ir architektūra, 1983 m., nr. 7, viršelis