Prekybos centras "Kalniečiai"
(Neišlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Kalniečiuose, stambiame Kauno mikrorajone (1983 m. SSSR Ministrų tarybos premija) tarp eilės tipinių švietimo ir ugdymo įstaigų, pagal individualius projektus pastatyti keli prekybos centrai, tarp kurių išsiskiria „Kalniečiai“, tuomet laikyti bene didžiausiu tokios tipologijos objektu Baltijos šalyse<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Objektas, projektuotas panašiu metu kaip <a href="http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1981">„Šeškinė“ Vilniuje</a>, pasižymėjo ir panašiomis idėjomis bei komponavimo principais. Prie gatvių sankryžos stovintis objektas yra tarsi vartai į gyvenamąjį mikrorajoną, o „porėta“ komplekso struktūra leido praeiti kiaurai keliomis kryptimis. Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų, - ir kaip tam tikra antitezė homogeniškai gyvenamojo rajono aplinkai. Kompleksą papildo skulptūriški elementai: dekoratyvūs kubai virš laiptinių, kaskadinis baseinas su meniniu akcentu (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis). Išraiškingumo siekta ir tuo metu prieinamomis minimaliomis priemonėmis: gatvių fasadams pasirinkta geltonų plytų mūras, vertikaliai sukabintos tipinės sieninės plokštės.</p>
<p style="text-align: justify;">Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir, jį pabaigus, neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių. Vis dėlto, būtent toks buvo autoriaus siekis – sukurti senamiesčio gatvelių labirintus primenančią erdvinę struktūrą. Pastato likimas Nepriklausomybės laikotarpiu iliustruoja architektūros funkcinės kaitos iššūkius: vidaus struktūra su didžiuliais sandėliais, skaidymas į mažesnius prekybinius vienetus neatitiko šiuolaikiniams prekybos pastatams taikomų reikalavimų. Objektas daug kartų rekonstruotas, išvaizda ženkliai pakitusi.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Martynas Mankus</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> „Kalniečių“ visuomeninis prekybos centras. <em>Kauno architektūra</em>. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 234-237</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Savanorių pr. 375
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Eugenijus Miliūnas
Metai: 1978
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Prekybiniai, Parduotuvė / Krautuvė / Krautuvių eilė
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 10
Susiję objektai
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
1985 - 1988
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
1975 - 1981
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
1981 - 1989
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
1977 - 1997
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
1983 - 1984
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
1989 - 1995
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
1983
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
1990
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
1974 - 1986
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
1985 - 1989
Skapiškio kultūros namai
Skapiškio kultūros namai
1990
1 13

Kalniečiuose, stambiame Kauno mikrorajone (1983 m. SSSR Ministrų tarybos premija) tarp eilės tipinių švietimo ir ugdymo įstaigų, pagal individualius projektus pastatyti keli prekybos centrai, tarp kurių išsiskiria „Kalniečiai“, tuomet laikyti bene didžiausiu tokios tipologijos objektu Baltijos šalyse[1].


Objektas, projektuotas panašiu metu kaip „Šeškinė“ Vilniuje, pasižymėjo ir panašiomis idėjomis bei komponavimo principais. Prie gatvių sankryžos stovintis objektas yra tarsi vartai į gyvenamąjį mikrorajoną, o „porėta“ komplekso struktūra leido praeiti kiaurai keliomis kryptimis. Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų, - ir kaip tam tikra antitezė homogeniškai gyvenamojo rajono aplinkai. Kompleksą papildo skulptūriški elementai: dekoratyvūs kubai virš laiptinių, kaskadinis baseinas su meniniu akcentu (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis). Išraiškingumo siekta ir tuo metu prieinamomis minimaliomis priemonėmis: gatvių fasadams pasirinkta geltonų plytų mūras, vertikaliai sukabintos tipinės sieninės plokštės.


Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir, jį pabaigus, neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių. Vis dėlto, būtent toks buvo autoriaus siekis – sukurti senamiesčio gatvelių labirintus primenančią erdvinę struktūrą. Pastato likimas Nepriklausomybės laikotarpiu iliustruoja architektūros funkcinės kaitos iššūkius: vidaus struktūra su didžiuliais sandėliais, skaidymas į mažesnius prekybinius vienetus neatitiko šiuolaikiniams prekybos pastatams taikomų reikalavimų. Objektas daug kartų rekonstruotas, išvaizda ženkliai pakitusi.


Martynas Mankus




[1] „Kalniečių“ visuomeninis prekybos centras. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 234-237


Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centras „Kalniečiai“. K. Jurelės nuotr., 1986 m., LCVA fotodokumentų skyrius
Prekybos centro „Kalniečiai“ maketas. Iš leidinio: Statyba ir architektūra, 1983, nr. 1, p. 14
Prekybos centro „Kalniečiai“ maketas. Iš leidinio: Statyba ir architektūra, 1983, nr. 1, p. 14
Stop kadras iš laidos „Architektūra ir laikas“,  1986 m. vasario 28 d.
Stop kadras iš laidos „Architektūra ir laikas“, 1986 m. vasario 28 d.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. V. Petrulio nuotr., 2000 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. M. Mankaus nuotr., 2019 m.
Prekybos centras „Kalniečiai. M. Mankaus nuotr., 2019 m.