Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Ideologizuotos viešosios erdvės kontekste vėlyvuoju sovietmečiu atsiranda įdomus fenomenas – pėsčiųjų gatvė (naujų gatvių formavimas arba senų rekonstravimas): Šnipiškių g. dešiniajame Neries krante Vilniuje (A. ir V. Nasvyčiai, 1965-1968 m.), Laisvės alėja Kaune (arch. A. Paulauskas, V. Paleckienė, 1977-1982 m.),  Vilniaus gatvės Kaune rekonstrukcija (arch. J. Palys, S. Gudienė, 1985 m.), kaip precedentas kurti humaniškesnes ir intymesnes erdves. Tokia pėsčiųjų gatvės (arba ištisos zonos) samprata XX a. antroje pusėje atsiranda kaip anti-modernistinis, klasikinės urbanistinės miesto struktūros elementas.</p>
<p style="text-align: justify;">Tarp šių projektų išsiskiria Vilniaus gatvės Šiauliuose rekonstrukcija. Gatvė projektuota dviem etapais: 1974-1984 m. (architektė Virginija Taujanskienė, dizaineris Vilius Puronas) ir 1984-1986 m. (architektai Rimantas Kačinskas, Valentinas Mazuronis, Virgilijus Kačinskas). Gatvė sovietmečiu įvardinta pirmąja SSRS pėsčiųjų gatve bei 1984 m. apdovanota TSRS Ministrų Tarybos premija už I-ąjį įgyvendinimo etapą. Aišku, savaiminių pėsčiųjų zonų būta ir anksčiau (pavyzdžiui, pokariu suformuota Mažvydo alėja Klaipėdoje), bet Šiauliuose pirmąkart buvo specialiai suformuota pėsčiųjų gatvė su visuomeniškais pirmaisiais aukštais, suplanuota mažosios architektūros ir želdynų sistema.</p>
<p style="text-align: justify;">Darbai prasidėjo 1975 m. vasarą 900 metrų Vilniaus g. atkarpa rekonstravus į pėsčiųjų bulvarą<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Keičiant gatvės kaip transporto arterijos įvaizdį gatvės viduryje buvo sukomponuotos mažosios architektūros kompozicijos (klombos, suoliukai ir kt.). Tai vienas pirmųjų pavyzdžių Lietuvoje, kur erdvę formavo ne tik pastatai, bet ir specialiai suprojektuota vizualinių ženklų sistema: tūrinė reklama, gatvės dizainas (šviestuvai, suoliukai, net vandens nutekėjimo grotelės ir komunikacinio mazgo dangčiai), metalo plastika, fasadų grafika. Vizualiniais akcentais prisodrintoje gatvėje ženklams ir simboliams tenka svarbiausias vaidmuo.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip teigė urbanistas Algimantas Miškinis, „retro stiliumi buvo dekoruotos neišraiškingų pastatų sienos ir stilizavimo metodu sukurta vaizdinga viduramžiškos vizualinės informacijos sistemos asociacija“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Bulvaro inovatyvus estetinis artikuliavimas ir komunikatyvumas išskyrė jį kaip ženklišką ir socialiai reikšmingą projektą. Vilniaus pėsčiųjų gatvės atvejis nesietinas su Vakarų postmodernizmui būdingoms techninėmis inovacijomis. Nauja čia buvo erdvės dekoravimas ir simbolių taikymas, kuriantis emocinį turinį, – betarpišką, sugestyvų, įtraukiantį, sėkmingai įvietinantį tradicijas. Nors pėsčiųjų gatvės susiformavimą sąlygojo politiniai bendrojo plano sprendiniai, jo semantinį turinį daugiausia formavo vizualinė terpė. Kita vertus, erdvės formantų laikinumas buvo akivaizdus, todėl daugelis elementų neišliko. Sekantys rekonstravimo etapai pratęsė panašų erdvės formavimo vizualiniais ženklais kelią.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Martynas Mankus</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Puronas, Vilius. Šiaulių miesto vyriausiojo dailininko, dizainerio Viliaus Purono ataskaitinė-jubiliejinė paroda "Mūsų miestas - mūsų namai" : proceso dizainas. "Šiaulių miesto estetinė terpė, 1974-1987 m." (katalogas), 1987. Šiauliai: Titnagas.</p>
</div>
<div>
<p class="Literatura"><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 122</p>
<p> </p>
</div>
</div>
Adresas: Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Vilniaus g.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Virginija Taujanskienė, Vilius Puronas, Rimantas Kačinskas, Valentinas Mazuronis, Virgilijus Kačinskas
Metai: 1974
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Urbanistika, Gatvė
Medžiagos:
Nuotraukos: 11
Susiję objektai
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
Nebaigtas „Respublikos"/„Inturisto" viešbutis
1985 - 1988
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
Fizioterapijos gydyklų kompleksas Druskininkuose
1975 - 1981
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija)
1981 - 1989
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
1977 - 1997
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
Visuomeninis prekybos centras „Šeškinė“
1983 - 1984
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
Dailininko Kazimiero Žoromskio kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis
1989 - 1995
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
Viešbučio ir restorano "Astorija" interjeras
1983
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
Paminklų restauravimo instituto laboratorinis korpusas (dab. Kultūros paveldo centras)
1990
Prekybos centras "Kalniečiai"
Prekybos centras "Kalniečiai"
1978 - 1988
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
Alytaus miesto teatras ir Alytaus miesto savivaldybės administracinis pastatas
1985 - 1989
Skapiškio kultūros namai
Skapiškio kultūros namai
1990
1 13

Ideologizuotos viešosios erdvės kontekste vėlyvuoju sovietmečiu atsiranda įdomus fenomenas – pėsčiųjų gatvė (naujų gatvių formavimas arba senų rekonstravimas): Šnipiškių g. dešiniajame Neries krante Vilniuje (A. ir V. Nasvyčiai, 1965-1968 m.), Laisvės alėja Kaune (arch. A. Paulauskas, V. Paleckienė, 1977-1982 m.),  Vilniaus gatvės Kaune rekonstrukcija (arch. J. Palys, S. Gudienė, 1985 m.), kaip precedentas kurti humaniškesnes ir intymesnes erdves. Tokia pėsčiųjų gatvės (arba ištisos zonos) samprata XX a. antroje pusėje atsiranda kaip anti-modernistinis, klasikinės urbanistinės miesto struktūros elementas.


Tarp šių projektų išsiskiria Vilniaus gatvės Šiauliuose rekonstrukcija. Gatvė projektuota dviem etapais: 1974-1984 m. (architektė Virginija Taujanskienė, dizaineris Vilius Puronas) ir 1984-1986 m. (architektai Rimantas Kačinskas, Valentinas Mazuronis, Virgilijus Kačinskas). Gatvė sovietmečiu įvardinta pirmąja SSRS pėsčiųjų gatve bei 1984 m. apdovanota TSRS Ministrų Tarybos premija už I-ąjį įgyvendinimo etapą. Aišku, savaiminių pėsčiųjų zonų būta ir anksčiau (pavyzdžiui, pokariu suformuota Mažvydo alėja Klaipėdoje), bet Šiauliuose pirmąkart buvo specialiai suformuota pėsčiųjų gatvė su visuomeniškais pirmaisiais aukštais, suplanuota mažosios architektūros ir želdynų sistema.


Darbai prasidėjo 1975 m. vasarą 900 metrų Vilniaus g. atkarpa rekonstravus į pėsčiųjų bulvarą[1]. Keičiant gatvės kaip transporto arterijos įvaizdį gatvės viduryje buvo sukomponuotos mažosios architektūros kompozicijos (klombos, suoliukai ir kt.). Tai vienas pirmųjų pavyzdžių Lietuvoje, kur erdvę formavo ne tik pastatai, bet ir specialiai suprojektuota vizualinių ženklų sistema: tūrinė reklama, gatvės dizainas (šviestuvai, suoliukai, net vandens nutekėjimo grotelės ir komunikacinio mazgo dangčiai), metalo plastika, fasadų grafika. Vizualiniais akcentais prisodrintoje gatvėje ženklams ir simboliams tenka svarbiausias vaidmuo.


Kaip teigė urbanistas Algimantas Miškinis, „retro stiliumi buvo dekoruotos neišraiškingų pastatų sienos ir stilizavimo metodu sukurta vaizdinga viduramžiškos vizualinės informacijos sistemos asociacija“[2]. Bulvaro inovatyvus estetinis artikuliavimas ir komunikatyvumas išskyrė jį kaip ženklišką ir socialiai reikšmingą projektą. Vilniaus pėsčiųjų gatvės atvejis nesietinas su Vakarų postmodernizmui būdingoms techninėmis inovacijomis. Nauja čia buvo erdvės dekoravimas ir simbolių taikymas, kuriantis emocinį turinį, – betarpišką, sugestyvų, įtraukiantį, sėkmingai įvietinantį tradicijas. Nors pėsčiųjų gatvės susiformavimą sąlygojo politiniai bendrojo plano sprendiniai, jo semantinį turinį daugiausia formavo vizualinė terpė. Kita vertus, erdvės formantų laikinumas buvo akivaizdus, todėl daugelis elementų neišliko. Sekantys rekonstravimo etapai pratęsė panašų erdvės formavimo vizualiniais ženklais kelią.


Martynas Mankus




[1] Puronas, Vilius. Šiaulių miesto vyriausiojo dailininko, dizainerio Viliaus Purono ataskaitinė-jubiliejinė paroda "Mūsų miestas - mūsų namai" : proceso dizainas. "Šiaulių miesto estetinė terpė, 1974-1987 m." (katalogas), 1987. Šiauliai: Titnagas.


[2] Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 122


 


Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Antano Kazimiero Dilio nuotr., 1991. Šiaulių „Aušros“ muziejus (LIMIS)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Antano Kazimiero Dilio nuotr., 1991. Šiaulių „Aušros“ muziejus (LIMIS)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš leidinio: Šiauliai (albumas). Vilnius: Mintis, 1984
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš leidinio: Šiauliai (albumas). Vilnius: Mintis, 1984
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš leidinio: Šiauliai (albumas). Vilnius: Mintis, 1984
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš leidinio: Šiauliai (albumas). Vilnius: Mintis, 1984
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Virtuali paroda: „Viliui Puronui – 65“ (archyvai.lt)
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio
Vilniaus gatvė – pėsčiųjų alėja Šiauliuose. Iš asmeninio V. Petrulio rinkinio