Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje dėl industrializacijos sparčiai augant Alytaus miestui (gyventojų skaičius tarp 1964 ir 1984 m. čia padidėjo keturis kartus), pradėti rengti nauji miesto plėtros planai, imta ieškoti vietos naujam miesto centrui. 1982 metais patvirtintas naujas miesto plėtros planas numatė užstatyti trikampės formos centrinę miesto aikštę. Architektūros konkursą laimėjęs S. Juškys šios aikštės viduryje suprojektavo miesto administracinį pastatą (tuomet – deputatų tarybos vykdomojo komiteto rūmus). Pirminiu sumanymu buvo suprojektuota visa pastatų grupė: savivaldybė, teatras, inžinierių namai, santuokų rūmai, – tačiau įgyvendinti tik du pirmieji.
Reikšmingiausias komplekso objektas, be abejo, yra savivaldybės pastatas, miesto vietinė dominantė, formuojanti ištisą kvartalą. Kiti objektai – miesto teatras, nepabaigti inžinierių namai, – formuoja gretimo kvartalo išklotinę. Visam kompleksui būdinga tradicinė kompozicija (taisyklingo perimetrinio užstatymo formavimas) ir pats pastatų plastikos modeliavimas (fasadų grafika, erdvinė kompozicija su bokštu). Tokia architektūra neretai įvardinama kaip „kaunietiška“ – kaip tarpukario modernizmo, kurio koncentracija Kaune didžiausia, inspiruota raiška. Estetinė orientacija į tarpukario modernizmą akivaizdi, ir ryškiausiai pastebima komplekso bokšte, kuris, konkurso metu turėjęs viršūnę šlaitiniu stogu, vėliau buvo pakeistas į laiptuotą formą, primenančią Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą (arch. V. Dubeneckis).
Reziumuojant, administracinis kompleksas – tarpukario modernizmo palikimui artimos pajautos objektas, sekantis europietiška miesto rotušių statybos tradicija, ir suteikęs Alytui miestietišką charakterį.
Martynas Mankus