Nedideli, dviejų-trijų aukštų mūriniai miesto namai tarpukario Lietuvoje buvo vienas iš svarbiausių valstybės, o kartu ir atskirų miestų aplinkos modernėjimo ženklų. Ne tik verslininkai, tačiau ir aktyvūs įvairių profesijų specialistai imdavosi statyti namus, kuriuose buvo nuo 2 iki 8 atskirų butų. Tradicinė tokio objekto schema: viename iš butų gyvena šeimininkas, o kiti – skirti nuomai. Dalis gyvenamojo namo neretai tapdavo savininko biuru. Būtent tokį pavyzdį matome notaro Jono Dikinio name Raseiniuose. 1900 m. gimęs J. Dikinis buvo aktyvus Lietuvos visuomeninis veikėjas. 1924 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą, buvo Jaunosios Lietuvos organizacijos ir Šaulių sąjungos narys, 1928 m. apdovanotas Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio medaliu, 1931 m. – Šaulių žvaigžde, 1933 m. – ženklu „Jaunoji Lietuva“[1].

Leidimas namo statybai išduotas 1933 m. vasarą[2]. Įdomu, kad projektą rengė ne tuometis apskrities inžinierius Petras Lelis, tačiau Lietuvoje plačiai žinomas architektas, Etterbeeko dailės ir amatų mokyklos Briuselyje absolventas Bronius Elsbergas. Architekto kūrybai būdinga tendencija fasado kompozicijai suteikti modernistinį įvaizdį. Siekiant šio tikslo name derinami lenkti bei statūs tūrių kampai, šviesiame fone išskiriami tamsūs langų apvadai. Kampinės namo dalys puošiamos juostiniais dekoro elementais, kurie primena Art Deco stilistikos baldų dizaino tendencijas. Istorinėse nuotraukose matyti, kad iš pradžių buvo pastatytas tik dviejų aukštų namas. Vėliau iškilęs trečiasis aukštas atkartoja pirmųjų aukštų sprendimą bei tokiu būdu išlaiko pirminį kompozicijos charakterį.

Vaidas Petrulis │2020 07 16