Rezultatai pagal užklausą: Architektūros tipas - Profesionalus
Raseinių pradžios mokykla (Išlikęs) (0)
Adresas: Raseinių r. sav., Raseinių m. (Raseinių miesto sen.), Žemaitės g. 2
Architektūros tipas: Profesionalus
Stiliai: Funkcionalizmas/modernizmas
Metai: 1933
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Mokykla
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 4
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Pradžios (pradinės) mokyklos, Pradžios mokykla, Raseiniai

Anot žymaus tarpukario lietuvių kalbininko bei pedagogo Antano Vireliūno, „įsikurti savo mokyklą – tai yra vienas iš pačių didžiausių, jei ne didžiausias ir sunkiausias mūsų Tėvynės uždavinys“[1]. Siekiant įgyvendinti šį tikslą jau pirmojoje nuolatinėje Lietuvos respublikos konstitucijoje įtvirtinama, jog „pradžios mokslas yra privalomas“[2]. Į pradžios mokyklas, esančias Švietimo ministerijos žinioje, privalėjo eiti „visi bet kurios lyties vaikai nuo 7 iki 14 metų“[3]. Tiesa, 1922 m. „Pradžios mokyklų įstatyme“ nurodoma, kad mokyklos lankymas priklauso nuo „ganėtino mokyklų tinklo“[4]. Taigi, galimybė įgyti pradinį išsilavinimą praktiškai neretai priklausė nuo to ar buvo tam skirtos patalpos. Tenka pripažinti, kad didelė tarpukario Lietuvos mokinių dalis mokėsi tam nepritaikytose, nuomojamose įvairių paskirčių namuose. Čia neretai trūko elementarių sąlygų: „ypatingai norisi verkti užėjus šaltesniam orui. Duryse plyšiai, pro langus pučia vėjai, koridoriuose tokie skersvėjai, galį ištraukti ,,dūšią", klasėse šalta, vaikai apsivilkę apsiaustais, pamėlynavę, dreba.”[5]

Pirmosios pradžios mokyklos šalyje pradėtos statyti dar 1923 m., kuomet Lietuvos atstatymo komisariatas su Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentu pradėjo derinti Daugailių, Bagotojos, Gražiškių, Sausininkų, Ančlaukio, Šventybrasčio, Latvelių, Dovainių ir kitų pradžios mokyklų projektus[6]. Masiškesnė mokyklų statyba prasideda apie 1932 m. Kasmet duris atverdavo vidutiniškai po 80 naujų mokyklų. Jų statymo bumas pasiektas 1937 m., kai buvo pastatytos 176 mokyklos (50 mūrinių ir 126 medinės)[7]. Raseiniai nebuvo išimtis. Naujas, dviejų aukštų pastatas talpinęs šešias mokinių klases (tuo metu vadintas „komplektais“) duris atvėrė 1933 m. spalio 3 dieną. Spaudoje rašoma, kad „į atidarymo iškilmes iš Kauno atvyko savivaldybių departamento direktorius Pr. Barkauskas, vyr. statybos inspektorius inž. Novickis ir ref. Inž. Ramanauskas. Laike pietų, kuriuose dalyvavo vietos valdžios, savivaldybės ir visuomenės atstovai, sveikinimo kalbas pasakė apskrities viršininkas Giedraitis, miesto burmistras Juodka ir svečiai.“[8] Centrinės valdžios dėmesys byloja, kad pastato įstaigos perkėlimas į naujus rūmus buvo reikšmingas įvykis.

Mokyklos bei pagalbinių patalpų statyba kainavo apie 83.000 litų.[9] Už šią sumą buvo pastatytas mūrinis pastatas, kuris turėjo tokius patogumus kaip centrinis šildymas. Lyginant su kitomis to meto mūrinėmis mokyklomis, vertėtų dėmesį atkreipti, kad Raseiniuose suprojektuotas pastatas itin paprastas, be išorinės puošybos, modernios architektūros. Mokykla nebuvo didelė, todėl neprabėgus nei septyniems metams po atidarymo, klasėse tapo ankšta. 1940 m. spaudoje užsimenama, kad „artimiausioje ateityje teks statyti naujus rūmus pradžios mokyklai. Tiesa, mokykla nuosavos gražius rūmus turi, bet jie jau dabar yra per maži. Šiuo metu trims komplektams patalpas jau tenka nuomoti.“[10]

Įdomu, kad tais pačias metais Raseiniuose iškilo medinė dviejų aukštų žydų gimnazija[11] bei 14 medinių mokyklų visoje apskrityje. Tenka pastebėti, kad pradžios mokyklų tinklą Lietuvos provincijoje didžia dalimi sudarė gerokai pigesnės, menkesnių patogumų medinės mokyklos. Tačiau net ir tokia mokykla buvo itin geidžiama. Spaudoje pateikiamas vaizdingas liudijimas apie Raseinių apskrities mokyklų statybos procesą 1933 metais: „Iš miško medžiagą savivaldybės žiemos metu susivežė. Kai kuriose vietose kyla nesutarimų dėl mokyklos vietos parinkimo, nes kiekvienas kaimas nori turėti arčiau mokyklą. Yra siūloma žemės sklypai nemokamai, kad tik toli nenukeltų. Tai pirmieji metai, kad šioje apskrityje būtų rūpintasi mokyklų statyba.“ [12] Akivaizdu, kad naujasis Raseinių pradžios mokyklos pastatas miestiečiams suteikė daug patogumo ir teigiamų emocijų.

Vaidas Petrulis 2020 07 20



[1] Antanas Vireliūnas. Naujiems metams stojus. Švietimo darbas, 1920, nr. 1, p. 5.

[2] Lietuvos Valstybės Konstitucija. Vyriausybės žinios, 1922, nr. 100, p. 6.

[3] Pradžios mokyklų įstatymas. Vyriausybės žinios, 1922, nr. 117, p. 1.

[4] Pradžios mokyklų įstatymas. Vyriausybės žinios, 1922, nr. 117, p. 1.

[5] D. Venckus. Statybos sezonui prasidedant. Naujoji Romuva, 1938, nr. 13, p. 320.

[6] LAK susirašinėjimas su Švietimo ministerija, 1923 m. LCVA, f. 377, ap. 7, b. 260.

[7] Kančienė, Jolita. Tarpukario architektūros raidos ypatumai. Statyba ir architektūra, 2004, nr. 3, p. 9.

[8] Nauji pradžios mokyklos rūmai. Savivaldybė, 1933, nr. 10, p. 29.

[9] Nauji pradžios mokyklos rūmai. Savivaldybė, 1933, nr. 10, p. 29.

[10] Duobinis, K. Raseinių miesto dabartis ir ateitis. Savivaldybė, 1940, nr. 4, p. 110-111.

[11] Raseiniai. Lietuvos žinios, 1933 m. spalio 4 d., p. 6

[12] Raseiniai. Lietuvos žinios, 1933 m. gegužės 19, p. 4.