Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas (Išlikęs) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kaunas, Žemaičių g. 11
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Aleksandras Gordevičius
Stiliai: Funkcionalizmas/modernizmas
Metai: 1932
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Numas
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 11
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Aleksandras Gordevičius, Funkcionalizmas, Gyvenamasis namas, Kauno modernizmas

1932 m. kovo 15 d. Teresė ir Mykolas Narbutai pateikė prašymą statytis mūrinį 4 aukštų namą.  Žemės sklypą (tuometis adresas Žemaičių g. 13) Narbutai įsigijo 1931 m., iš M. ir M. Riakų. Pastato projektą parengė inž. Aleksandras Gordevičius. Stogas buvo dengtas raudona skarda, sienos mūrinės, pamatai betoniniai. Name suprojektuoti 8 butai su centriniu šildymu, vandentiekiu ir kanalizacija. Kiekviename aukšte buvo po 180 m2 ploto, o bendras naudingas statinio plotas – 720 m2.

Šis namas buvo gan aiškiai matomas iš miesto centro, todėl jo statybos nepraėjo be svarbių politikos veikėjų įsikišimo. Vienos iš ministerijų ministras (galbūt užsienio reikalų ministras D. Zaunius, arba švietimo ministras K. Šakenis) pasiskundė statybos inspekcijai, kad „ ... namas labai matosi iš miesto, o netaisyklingos arkos liūdija apie stoką architektūrinio skonio, arba techniškos priežiūros.“[1]. Netgi pareikalavo, kad „ ... fasado arkų linija būtų ištaisyta ir pritaikinta elipso linijai.“[2]. Iš to galime spręsti, kad vyriausybės nariai nevengė išsakyti nuomonę ne tik savo kuruojamose srityse, tačiau ir architektūros klausimais.

Ministrui kėlė nerimą ir sklypo sutvirtinimas – „ Iš pono Ministerio kabineto matosi Žemaičių gatvėje pil. Narbuto kolizėjaus formos namas ir sklypas, kuris dažnai kelia kalbų dėl jo patvarumo, o pats sklypas atrodo užverstas žemėmis, lentomis, prismaigytais basliais – daro labai blogą, sakyčiau, chaotišką vaizdą.“[3] Visgi inžinierius A. Gordevičius apgynė savo sumanymą, o eksterjero architektūra nepakito.

Pastatas projektuotas atsižvelgiant į sklypo reljefą. Į miestą atsiverianti galinis, pusapvalio formos kiemo korpusas butams suteikia ne tik daug šviesos, tačiau ir plačiai atveria panoraminį vaizdą į Kauną. Į Žemaičių gatvę atgręžtas fasadas lygus, su dviem suformuotais bokšteliais kampuose. Nors fasaduose vyrauja simetrija, objektą galėtume apibūdinti kaip santūraus funkcionalizmo architektūros pavyzdį.  

Pastate gyveno patys namo savininkai Narbutai, pulkininkas leitenantas Petras Masiulis, žurnalistas Juozas Senkus, I-ojo gusarų D.L.E.K. Jonušo Radvilos pulko, Kauno apskrities veterinarijos gydytojas, kapitonas Viktoras Sniečkus, dailininkė Veronika Šleivytė.[4]

Paulius Lazauskas│2020-12-12



[1] KRVA, F 218, ap.2, b. 10269.

[2] KRVA, F 218, ap.2, b. 10269.

[3] KRVA, F 218, ap.2, b. 10269.

[4] Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1935 metams, Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams