Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
(Išlikęs
, k.k.v.r.
23642
)
<p style="text-align: justify;">Krinčino bažnyčioje ryškūs paskutinei vėlyvojo baroko architektūros fazei būdingi bruožai – iki paprastumo išgrynintos formos, plastiški paviršiai, pastato ir dalių vientisumas. Tiek eksterjere, tiek interjere beveik nebėra puošybos (ji sutelkta didžiojo altoriaus retabule ir bokštų viršūnėse), o pagrindinės raiškos priemonės – tūrių kompozicija, orderiu grysta fasadų struktūra, aiškūs langų ir nišų siluetai. Nors orderio svarba, paprastumas – klasicizmui artimi bruožai, tačiau bažnyčios architektūroje skleidžiasi dar vėlyvajam barokui būdingos optimizmo, atvirumo žmogui, aplinkos integralumo idėjos.</p>
<p style="text-align: justify;"> Krinčino miestelyje medinė bažnyčia stovėjo jau XVI a. antroje pusėje<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn1">[1]</a>. Tradicinė bažnyčios padėtis (altoriaus kryptis į rytus) galėjo lemti ir gatvinės gyvenvietės orientaciją, kurios pagrindinė ašis nusidriekusi statmenai bažnyčiai – šiaurės-pietų kryptimi. 1611 m. vietoj senosios pastatyta nauja gontais dengta medinė bažnyčia<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn2">[2]</a>. Trečioji, perstatyta „iš senų ir naujų rąstų“ apie 1720 m., turėjo nedidelį bokštą, tris medinius altorius<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn3">[3]</a>. XVIII a. viduryje pastatyta nauja medinė dvitarpsnė varpinė, kuri ilgą laiką stovėjo ir šalia dabartinės bažnyčios<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Mūrinė bažnyčia miestelyje pastatyta klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus pastangomis 1777-1781 m. Vilniuje misionierių dvasinėje seminarijoje mokęsis bažnyčios statytojas į Krinčiną atvežė labiau miestui būdingą architektūrą – dvibokštė, čerpėmis ir raudonai dažyta skarda dengta bažnyčia išsiskyrė medinių namų fone. Pastato pirminis interjero vaizdas iš dalies pakeistas 1851-1879 m., rekonstruojant altorius, XIX a. pabaigoje perdaryti vargonai<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn5">[5]</a>, tarpukariu iš naujo dekoruotas interjeras, įrengti vitražai<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn6">[6]</a>. Tačiau didžiausią vizualinį pokytį patyrė bažnyčios architektūrinis kontekstas – vietoj senosios medinės, 1908 m. pastatyta artimų eklektikai fasadų mūrinė varpinė<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn7">[7]</a>, sudaranti konkurenciją bažnyčios bokštams, vėlyvuoju sovietmečiu panaikinta ir bažnyčią iš pietų ir vakarų supusi turgaus aikštė<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn8">[8]</a> – sumenko pastato ir miestelio ryšys.</p>
<p style="text-align: justify;">Integralus santykis su aplinka yra svarbus Krinčino bažnyčios architektūros bruožas. Pagrininis ir šoniniai fasadai, kuriuos skaido toskaninio orderio piliastrai ir antablementas, ypač apatinis fasadų tarpsnis pabrėžia pastato horizontalumą. Tokiu būdu bažnyčios architektūra atliepia lygumų supamą kraštovaizdį<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn9">[9]</a>. Tačiau neapsiribojama integracija, pagrindinio fasado bokštai, atvirkščiai, kreipia žvilgsnį aukštyn, simboliškai nurodo kryptį. Jų viršūnėse, dabar praradusiose dekoratyvines vazas (išlikusios joms tvirtinti skirtos ašys), perteikiama didžiojo bažnyčios altoriaus schema<a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_edn10">[10]</a> – atsikartojanti orderio, karpytinės arkos, kampinių piliastrų-voliutų ir vazų kompozicija. Taip bažnyčios išorė yra ir neatsiejama interjero dalis bei atvirkščiai. Iš tolo regimi bokštai kreipia svarbiausios pastato dalies – altoriaus – link ir nurodo, kad bažnyčia, visų pirma, yra Kristaus Kūną talpinančio tabernakulio saugykla.</p>
<p style="text-align: justify;">Krinčino bažnyčios pastate atsisakius barokinio dekoratyvumo, pagrindine raiškos priemone tampa sienų ir orderinės sistemos plastika, integraliai perteikianti simbolines prasmes ir išlaikanti ryšį su supančia aplinka.<br /><br /><br /><em>Kostas Biliūnas</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref1">[1]</a> Krinčius, A., <em>Istorinės erdvės beieškant,</em> Krinčinas, 2010: 35.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref2">[2]</a> Kaminskas, A., Senasis Krinčinas 1554-1796 m., <em>Žiemgala,</em> 2, 2003.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref3">[3]</a> Krinčius, A., <em>Istorinės erdvės beieškant,</em> Krinčinas, 2010: 82.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref4">[4]</a> Krinčius, A., Šis tas iš Krinčino praeities. <em>Šiaurietiški atsivėrimai,</em> 1, 2002: 4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref5">[5]</a> Cibulskas, V., Krinčino bažnyčia. <em>Žiemgala,</em> 1, 2013: 42–43.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref6">[6]</a> Krinčius, A., Šis tas iš Krinčino praeities. <em>Šiaurietiški atsivėrimai,</em> 1, 2002: 4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref7">[7]</a> <em>Lietuvos architektūros istorija,</em> t. 3, <em>Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m.,</em> red. kolegija:</p>
<p>Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (mokslinė redaktorė) … [et al.]., Vilnius, 2000: 316.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref8">[8]</a> <em>Krinčino žemėlapis,</em> 1982 m., LNMMB, KF K912(474.5): 355 </p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref9">[9]</a> Biliūnas, K., Krinčino bažnyčia: fenomenologinis žvilgsnis į vėlyvojo baroko architektūrą.                             <em>Logos,</em> 2021 (106): 208-215.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/PTL/Desktop/Krin%C4%8Dino%20ba%C5%BEny%C4%8Dia_210427.docx#_ednref10">[10]</a> Bohdziewicz, P., O istocie i genezie baroku wileńskiego z drugiej i trzeciej ćwierci XVIII      wieku, <em>Prace i Materiały Sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki</em><em>.</em><em> </em>1938-1939, t. 3: 175–206.</p>
<p> </p>
</div>
</div>
Adresas: Pasvalio rajono sav., Krinčino sen., Krinčino mstl.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1777
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Sakraliniai, Bažnyčia, Statinys
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 16
Susiję bibliografijos įrašai
Lietuvos šventovių šventovė
Lietuvos šventovių šventovė
Lietuvos Aidas
1937-10-09 p.8
Straipsnis
Įamžinama 550 m. Lietuvos krikšto ir 20 m. nepriklausomybės sukaktis
Įamžinama 550 m. Lietuvos krikšto ir 20 m. nepriklausomybės sukaktis
Lietuvos Aidas
1938-05-24 p.5
Straipsnis
Pažaislio vienuolynas reikalingas skubaus remonto
Pažaislio vienuolynas reikalingas skubaus remonto
Lietuvos Aidas
1938-06-28 p.4
Straipsnis
Dvi lietuviškos meno istorijos
Dvi lietuviškos meno istorijos
Lietuvos Aidas
1935-08-26 p.5
Straipsnis
Kauno bažnyčios
Kauno bažnyčios
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.9
Straipsnis
Ramybės kalnas
Ramybės kalnas
Naujoji Romuva
1932-09-18 p.810, 811, 812
Straipsnis
Lietuviškos bažnyčios
Lietuviškos bažnyčios
Naujoji Romuva
1931-09-06 p.858, 859
Straipsnis
Architektūros reikalu
Architektūros reikalu
Lietuvos Aidas
1918-12-24 p.5
Straipsnis
Vilniaus barokas
Vilniaus barokas
Lietuvos Aidas
1939-10-14 p.5
Straipsnis
1 9
Susiję objektai
Alšėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Alšėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
1618 - 1774
Ščorsų rūmai
Ščorsų rūmai
1750 - 1850
Gardino Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia
Gardino Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia
1709 - 1737
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas
1620 - 1631
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
1783
Tolkiškių dvaro senųjų kapinių komplekso koplytėlė
Tolkiškių dvaro senųjų kapinių komplekso koplytėlė
1 6

Krinčino bažnyčioje ryškūs paskutinei vėlyvojo baroko architektūros fazei būdingi bruožai – iki paprastumo išgrynintos formos, plastiški paviršiai, pastato ir dalių vientisumas. Tiek eksterjere, tiek interjere beveik nebėra puošybos (ji sutelkta didžiojo altoriaus retabule ir bokštų viršūnėse), o pagrindinės raiškos priemonės – tūrių kompozicija, orderiu grysta fasadų struktūra, aiškūs langų ir nišų siluetai. Nors orderio svarba, paprastumas – klasicizmui artimi bruožai, tačiau bažnyčios architektūroje skleidžiasi dar vėlyvajam barokui būdingos optimizmo, atvirumo žmogui, aplinkos integralumo idėjos.


 Krinčino miestelyje medinė bažnyčia stovėjo jau XVI a. antroje pusėje[1]. Tradicinė bažnyčios padėtis (altoriaus kryptis į rytus) galėjo lemti ir gatvinės gyvenvietės orientaciją, kurios pagrindinė ašis nusidriekusi statmenai bažnyčiai – šiaurės-pietų kryptimi. 1611 m. vietoj senosios pastatyta nauja gontais dengta medinė bažnyčia[2]. Trečioji, perstatyta „iš senų ir naujų rąstų“ apie 1720 m., turėjo nedidelį bokštą, tris medinius altorius[3]. XVIII a. viduryje pastatyta nauja medinė dvitarpsnė varpinė, kuri ilgą laiką stovėjo ir šalia dabartinės bažnyčios[4].


Mūrinė bažnyčia miestelyje pastatyta klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus pastangomis 1777-1781 m. Vilniuje misionierių dvasinėje seminarijoje mokęsis bažnyčios statytojas į Krinčiną atvežė labiau miestui būdingą architektūrą – dvibokštė, čerpėmis ir raudonai dažyta skarda dengta bažnyčia išsiskyrė medinių namų fone. Pastato pirminis interjero vaizdas iš dalies pakeistas 1851-1879 m., rekonstruojant altorius, XIX a. pabaigoje perdaryti vargonai[5], tarpukariu iš naujo dekoruotas interjeras, įrengti vitražai[6]. Tačiau didžiausią vizualinį pokytį patyrė bažnyčios architektūrinis kontekstas – vietoj senosios medinės, 1908 m. pastatyta artimų eklektikai fasadų mūrinė varpinė[7], sudaranti konkurenciją bažnyčios bokštams, vėlyvuoju sovietmečiu panaikinta ir bažnyčią iš pietų ir vakarų supusi turgaus aikštė[8] – sumenko pastato ir miestelio ryšys.


Integralus santykis su aplinka yra svarbus Krinčino bažnyčios architektūros bruožas. Pagrininis ir šoniniai fasadai, kuriuos skaido toskaninio orderio piliastrai ir antablementas, ypač apatinis fasadų tarpsnis pabrėžia pastato horizontalumą. Tokiu būdu bažnyčios architektūra atliepia lygumų supamą kraštovaizdį[9]. Tačiau neapsiribojama integracija, pagrindinio fasado bokštai, atvirkščiai, kreipia žvilgsnį aukštyn, simboliškai nurodo kryptį. Jų viršūnėse, dabar praradusiose dekoratyvines vazas (išlikusios joms tvirtinti skirtos ašys), perteikiama didžiojo bažnyčios altoriaus schema[10] – atsikartojanti orderio, karpytinės arkos, kampinių piliastrų-voliutų ir vazų kompozicija. Taip bažnyčios išorė yra ir neatsiejama interjero dalis bei atvirkščiai. Iš tolo regimi bokštai kreipia svarbiausios pastato dalies – altoriaus – link ir nurodo, kad bažnyčia, visų pirma, yra Kristaus Kūną talpinančio tabernakulio saugykla.


Krinčino bažnyčios pastate atsisakius barokinio dekoratyvumo, pagrindine raiškos priemone tampa sienų ir orderinės sistemos plastika, integraliai perteikianti simbolines prasmes ir išlaikanti ryšį su supančia aplinka.


Kostas Biliūnas




[1] Krinčius, A., Istorinės erdvės beieškant, Krinčinas, 2010: 35.


[2] Kaminskas, A., Senasis Krinčinas 1554-1796 m., Žiemgala, 2, 2003.


[3] Krinčius, A., Istorinės erdvės beieškant, Krinčinas, 2010: 82.


[4] Krinčius, A., Šis tas iš Krinčino praeities. Šiaurietiški atsivėrimai, 1, 2002: 4.


[5] Cibulskas, V., Krinčino bažnyčia. Žiemgala, 1, 2013: 42–43.


[6] Krinčius, A., Šis tas iš Krinčino praeities. Šiaurietiški atsivėrimai, 1, 2002: 4.


[7] Lietuvos architektūros istorija, t. 3, Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m., red. kolegija:


Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (mokslinė redaktorė) … [et al.]., Vilnius, 2000: 316.


[8] Krinčino žemėlapis, 1982 m., LNMMB, KF K912(474.5): 355 


[9] Biliūnas, K., Krinčino bažnyčia: fenomenologinis žvilgsnis į vėlyvojo baroko architektūrą.                             Logos, 2021 (106): 208-215.


[10] Bohdziewicz, P., O istocie i genezie baroku wileńskiego z drugiej i trzeciej ćwierci XVIII      wieku, Prace i Materiały Sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki. 1938-1939, t. 3: 175–206.


 


Krinčino bažnyčios pagr. fasadas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios pagr. fasadas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios šiaurinis fasadas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios šiaurinis fasadas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios pjūvis. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios pjūvis. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios arch. detalės. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios arch. detalės. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios arch. detalės. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios arch. detalės. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios planas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios planas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios situacijos planas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Krinčino bažnyčios situacijos planas. 1960 m. brėžinys iš AUTC archyvo.
Pagrindinis fasadas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pagrindinis fasadas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto ir varpinės vaizdas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto ir varpinės vaizdas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto vaizdas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto vaizdas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinis fasadas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinis fasadas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto vaizdas iš pietryčių pusės. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto vaizdas iš pietryčių pusės. 2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas.  2020 m. K. Biliūno nuotr.
Pietinio bokšto fragmentas. 2020 m. K. Biliūno nuotr.